Visų pirma, kieno interesus jis atstovauja: kaip meras – Vilniaus miesto, ar kaip TS-LKD partijos narys galimai savo partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio šeimos verslo interesus.

Mat, rutuliojantis visai Nacionalinio stadiono epopėjai, paaiškėjo, kad „BaltCap“ fondo įmonė „BaltCap Infrastructure Fund“ yra glaudžiai susijusi su milijoninėmis investicijomis į Karalienės Mortos mokyklą ir vaikų darželį „Vaikystės sodas‘‘. Į Lansbergių verslą investavo nei daug, nei mažai - apie 11 mln. eurų.

Šį sandorį, kaip ir sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Nacionalinio stadiono, organizavo lošimais ir pinigų pasisavinimu įtariamas „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis.

Ar čia ne sutapimas, kuomet Tėvynės sąjungos – konservatorių tuometis Vilniaus vicemeras V. Benkunskas pakeičia savo neigiamą ir griežtą poziciją dėl Nacionalinio stadiono projekto beveik tuo pat metu, kai  jo partijos pirmininko G.Landsbergio šeima derasi su „BaltCap“ dėl 11 mln. eurų investicijos į savo šeimos verslą.

Kitas įdomus „sutapimas“ – viešai nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras ir „BaltCap“ fondas dirba su ta pačia teisininkų kontora „TGS Baltic‘‘. Tad klausimas, ar vilniečiai ir visa Lietuvos visuomenė (juk stadionas nacionalinis!) gali gauti objektyvią informaciją apie tai kas vyksta su stadionu, lieka atviras. Beje, Vilniaus miesto savivaldybė ir jai pavaldžios įstaigos  taip pat ilgą laiką dirbo su advokatų kontora „Wint law firm“ (po susijungimo kontoros pavadinimas tapo „Noor“, kurios klientas yra „BaltCap“). Šios įstaigos patekdavo į V. Benkunsko kuruojamas sritis. Kodėl tas svarbu? Todėl, kad V. Benkunsko sūnėnas taip pat tarybos narys Mantas Benkunskas dirbo „Wint law firm“. 

Kalbant apie „BaltCap“ fondo partnerių problemas, tai yra privačios įmonės reikalas, tačiau jų problemos neturi būti sprendžiamos vilniečių pinigais. Stadiono teritorijoje darbai nevyksta nuo 2023 lapkričio mėnesio, nors tokio darbų stabdymo galimybės dėl tokių priežasčių, apie kurias jau kalbėjau ne kartą, sutartyje nėra. Kitaip tariant, šis darbų stabdymas jau šiuo metu gali būti traktuojamas kaip sutarties pažeidimas ir pagrindas tą sutartį nutraukti.

Dar priminsiu, kad „BaltCap“ gautus pinigus iš bankų tik perskolina Vilniaus miestui užsidėjęs savo maržą (politinę riziką). Šiuo metu šių pinigų kaina Vilniui būtų apie 10-11 proc. metinių palūkanų, kai miestas ir Vyriausybė gali skolintis pati kur kas pigiau.

Todėl raginu Vilniui atstovaujantį miesto vadovą ne tylėti, o imtis aiškių veiksmų:

1. Fiksuoti statybų sustabdymą kaip sutarties pažeidimą. Tačiau matome priešingai.  V. Benkunskas iš karto viešai pareiškia, kad žiema šalta, todėl darbų sustabdymas tiesiog yra ne „sustabdymas‘‘, o „pertrauka‘‘.

2. Viešai paskelbti „BaltCap“ prašomą indeksavimo sumą. Taip būtų išvengta spekuliacijų, ypač žinant, kad fondas derasi dėl pasitraukimo iš sutarties, o ne dėl paties projekto.

3. Imtis aiškių veiksmų (o ne lauktų jau keturis mėnesius!): pareikalautų garantijos, perimtų techninio  projekto nuosavybę ir skelbtų naują paprastą statybos rangos konkursą.

Juk tokiame konkurse būtų didelė konkurencija, kuri parodytų realią nacionalinio stadiono kainą ir greičiausią laiką jam pastatyti. Juo labiau, kad Nacionalinio komplekso statybas galima būtų skaidyti dalimis. Būtų sąžininga ir teisinga, nereikėtų gaišti laiko aiškinimams, kas ką pralošė ir kuriame kazino.

Ir pabaigoje priminsiu apie 2021 metų Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriame fiksuota tuometinė Vilniaus miesto pozicija: „...koncesijos sutartis kaip tik numato, kad finansuoti statybas – ir netgi galimus jų kainų pokyčius – privalo privatus subjektas.“

Mere, kas vėl pakeitė jūsų poziciją? Ir kodėl? Sąžiningiausia išeitis Vilniaus merui Valdui Benkunskui – dėl daugelio interesų konflikto pasitraukti iš Daugiafunkcinio komplekso tarpinstitucinės valdymo grupės vadovo pareigų.