Kodėl Didžiojo Britanija penktadienį neišstoja iš ES?

Nes Europos Sąjunga (ES) leido britams trumpam atidėti „Brexitą“. Ministrė pirmininkė Theresa May praėjusią savaitę parašė laišką ES ir paprašė nukelti išstojimo datą. Ji taikėsi į birželio 30-ąją, tačiau ES premjerei pasiūlė dvi datas: jei Bendruomenių Rūmai iki kovo 29-osios pritars su ES išsiderėtai sutarčiai, „Brexitas“ galės būti atidėtas iki 22-osios - tai viena diena iki Europos Parlamento rinkimų. Jei sandoris vėl bus atmestas, šalis Bendriją turės palikti iki balandžio 12-osios. Tada vėl grės kietasis „Brexitas“ - Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES be jokios sutarties.

Dėl ko bus baluojama penktadienį?

Šį penktadienį balsavimui vėl bus pateikta sutartis, kurią Th. May išsiderėjo su ES, tiesa - su svarbiu pokyčiu. Šį kartą nebus balsuojama dėl sutarčiai priklausančios politinės deklaracijos, reguliuojančios būsimus Jungtinės Karalystės santykius su ES. Ji ir šiaip nebūtų teisiškai įpareigojanti. Tačiau tai, kad deklaracija buvo išbraukta iš balsavimo, apskritai suteikė naujo balsavimo galimybę. Parlamento pirmininkas Johnas Bercow'as reikalavo „iš esmės“ pakeisti sutartį, jei vyriausybė nori trečio balsavimo. Dar 1604-aisiais priimta taisyklė draudžia kiek nori kartų balsuoti dėl to paties pasiūlymo. Tai bus jau trečias kartas, kai išstojimo sutartis pateikiama balsavimui. Per pirmuosius du premjerė patyrė istorinio masto pralaimėjimus.

Ar ES apskritai sutiks su tokio balsavimo rezultatais?

Kad ES ir Didžiosios Britanijos sutartis įsigaliotų, ji turi būti ratifikuota, t. y. priimta Bendruomenių Rūmuose. Kadangi sutarčiai priklauso ir politinė deklaracija, ji taip pat turi būti priimta. Britų vyriausybė norėtų tada iki gegužės 22-osios dar kartą derėtis dėl šios deklaracijos.

Kokie yra šansai, kad sutartis bus priimta?

Prasti. Vis dėlto po pastarųjų savaičių chaoso pateikti patikimą prognozę sudėtinga. Tačiau faktas yra tai, kad opozicinės Leiboristų partijos vadovas Jeremy'is Corbynas nesutinka paremti susitarimo be politinės deklaracijos. Pritarimo duoti nenori ir Šiaurės Airijos partija DUP. Ji ir toliau nepriimtina laiko apsidraudžiamąją priemonę (backstp). Ši numato, kad Šiaurės Airija liks Muitų sąjungoje, kad būtų išvengta fizinės sienos su Airijos Respublika. Vis dėlto Th. May pavyko į savo pusę patraukti keletą „Brexito“ griežto kurso šalininkų iš savo torių partijos, tarp jų - Borisą Johnsoną ir Jacobą Reesą Moggą.

Ar Th. May atsistatydins?

Ministrė pirmininkė prarado didelę dalį savo autoriteto. Parlamentas perėmė iš jos iniciatyvą, kai savaitės pradžioje balsavo dėl galimų „Brexito“ alternatyvų - visos jos buvo atmestos. Premjerė pažadėjo savo partijai atsistatydinti, jei parlamentas pritars sutarčiai su ES. Tai padėjo jai laimėti keletą balsų. Ar Th. May iš tikrųjų pasitrauks? Pamatysime.

Ar dar yra šansas užkirsti kelią „Brexitui“?

Teoriškai taip. Th. May savo kalbose ne kartą įspėjo, kad „Brexitas“ gali ir neįvykti, jei sutartis nebus priimta. Manykime, kad sutartis penktadienį parlamente vėl žlugs. Tada Jungtinė Karalystė turės ES palikti balandžio 12-ąją. Tačiau gali būti, kad vyriausybė (kas tada jai bevadovautų) tokiu atveju išsigąs ir dar kartą paprašys atidėti „Brexitą“ - ir šis atidėjimas tada gali būti daug ilgesnis nei iki šiol. Galbūt šeši mėnesiai ar net vieneri metai. Kai kas būgštauja (arba viliasi), kad taip „Brexitas“ bus vis nukėlinėjamas toliau. Aiškesnės galimybės būtų nauji rinkimai ar antras referendumas - abiem šiais atvejais išstojimą kuriam laikui reikėtų atidėti. Leiboristai nori minkštesnio „Brexito“ ir likti ES vidaus rinkoje. Naujas referendumas dėl išstojimo vis dar mažai tikėtinas, nors kai kas šio tikslo atkakliai siekia. Iš esmės britai turi galimybę vienašališkai atšaukti išstojimą.

Ką apie šį teatrą Londone sako ES?

Ketvirtadienį ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier'as pareiškė, kad „Brexitas“ be sutarties dabar yra labiausiai tikėtinas variantas. ES esą privalo planuoti savo reakciją į „tikėtiną“ sutarties atmetimą Bendruomenių Rūmuose penktadienį. Reikia svarstyti, kokiomis sąlygomis vėl būtų galima kalbėtis su britais. Tačiau Briuselis neketina keisti savo pozicijos dėl apsidraudžiamosios priemonės (backstop), ES piliečių teisės pasilikti Didžiojoje Britanijoje ir 39 mlrd. svarų (45,4 mlrd. eurų) „Brexito“ sąskaitos“ apmokėjimo.