Quantcast

ES svarsto idėją teikti didžiulę pagalbą atstatant Ukrainą

Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnai trečiadienį paragino valstybes nares ambicingai padėti Ukrainai atsistatyti po karo – be kita ko, per galimą bendrą skolinimąsi didžiulėms išlaidoms padengti.

Tęsiantis karui Ukrainos atstatymo poreikių mastas nėra žinomas, tačiau Europos Komisija – pagrindinė ES vykdomosios valdžios struktūra – mano, kad jau padaryta žala siekia šimtus milijardų eurų.

Siekiant padėti sumokėti už tokią pagalbą, pareigūnai siūlo „pakartoti“ ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondą – 800 mlrd. eurų fiskalinių paskatų, finansuojamų iš bendros 27 ES valstybių narių skolos.

Šis fondas, oficialiai vadinamas Naujos kartos planu, buvo įsteigtas įveikus vadinamųjų „taupiųjų“ valstybių narių, tokių kaip Nyderlandai ir Danija, didelį pasipriešinimą.

„Anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai turėsime apsvarstyti finansavimą Europos mastu, kaip tai padarėme COVIDo atveju“, – per spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).

Viename dokumente, kuriame apžvelgiami būdai, kaip blokas galėtų padėti karo draskomai šaliai, Komisija nurodė, kad gelbėti Ukrainą būtų galima papildomai prisidedant prie esamų ES programų ir didinant Bendrijos biudžetą.

Tačiau, kaip teigiama dokumente, „atsižvelgiant į paskolų, kurių veikiausiai prireiks, mastą, tarp svarstomų galimybių yra ir lėšų rinkimas ES vardu arba su valstybių narių nacionalinėmis garantijomis“.

Naujos bendros skolos idėjai tikriausiai priešinsis Šiaurės Europos šalys, kurios 2020 metų vasarą buvo susitelkusios prieš ES ekonomikos atkūrimo planą.

Suvokdamas šias abejones, vienas ES pareigūnas atkreipė dėmesį, kad EK siūlymai lieka sąmoningai migloti.

„Kviečiame valstybes nares „pažaisti“ idėjomis ir pažiūrėti, ar yra noro pritarti ir žengti toliau“, – sakė jis.

 


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeESEuropos KomisijaFransas Timmermansas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių