- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos šalių vidaus reikalų ministrai ketvirtadienį susitiko tartis dėl naujų priemonių migrantų srautui pažaboti.
Šis ES vidaus reikalų vadovų susitikimas yra pirmasis, Austrijai nuo liepos pradžios perėmus pirmininkavimą Europos šalių bendrijai.
Insbruke vykstančiame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama bendro migracijos plano paieškoms. Austrija tikriausiai ragins keisti dabartinę ES politiką, kad ateityje prieglobsčio prašymai būtų priimami tik už ES ribų.
Nors nuo karo ir skurdo bėgančių migrantų skaičius gerokai sumažėjo, lyginant su didžiąja 2015 metų migracijos banga, ši problema bus viena pagrindinių per Austrijos pirmininkavimo ES pusmetį.
Nuo pernai gruodžio dirbančios Austrijos konservatorių ir kraštutinių dešiniųjų vyriausybės vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklis (Herbertas Kiklis) pakartojo savo pasiūlymą įkurti už ES ribų „sugrąžinimo centrus“ asmenims, kuriems nebuvo suteiktas prieglobstis Bendrijoje ir kurie laukia repatriacijos į savo šalis.
Tačiau ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos) skeptiškai vertino šią idėją, nes ją būtų sunku praktiškai įgyvendinti.
„Ar kas nors žino nors vieną šalį už Europos ribų, Europos periferijoje, kuri norėtų priimti tokią stovyklą? Aš kol kas (tokios) nežinau. Palaukime, tai tiesiog idėja“, - prieš susitikimą sakė jis žurnalistams.
Anksčiau H. Kicklis buvo susitikęs su savo kolega Matteo Salvini (Matėju Salviniu), Italijos ministro pirmininko pavaduotoju bei ultradešiniųjų partijos „Šiaurės lyga“ lyderiu, taip pat su vokiečių vidaus reikalų ministru Horstu Seehoferiu (Horstu Zėhoferiu).
Šie trys ministrai suformavo „ryžtingųjų ašį“, sieksiančią griežtinti ES migracijos politiką.
M. Salvini jau uždraudė migrantus gelbėjančioms humanitarinėms organizacijoms švartuotis šalies uostuose ir ketina iš naujo derėtis dėl ES misijų mandato Viduržemio jūroje, kad jų laivai irgi negalėtų išlaipinti migrantų Italijoje. Pasak jo, pagalbos organizacijos tik padeda žmonių kontrabandininkams gabenti migrantus į Europą.
Insbruke jis turėtų paprašyti kolegų nesiųsti tarptautinėse misijose dalyvaujančių laivų į Italijos uostus.
Ketvirtadienį humanitarinės pagalbos organizacija „Gydytojai be sienų“ (Medecins Sans Frontieres, MSF) pranešė, kad per pastrąsias keturias savaites Viduržemio jūroje nuskendo daugiau nei 600 migrantų. Tarp jų buvo kūdikių ir mažų vaikų.
„Sunkios diskusijos“
„Ėmėmės didelės atvykėlių problemos: jeigu jų sumažės, taip pat galėsime spręsti mažesnes vidaus problemas tarp (mūsų) šalių“, - sakė Italijos vidaus reikalų ministras po susitikimo su H. Kickliu ir H. Seehoferiu.
Tuo metu H.Seehoferis išreiškė viltį, kad iki rugpjūčio pradžios pavyks susitarti su Graikija ir Italija dėl jo plano sugrąžinti migrantus iš Vokietijos į šias šalis.
„Tai nėra lengvos diskusijos... bet gerai, kad jos vyksta“, - sakė jis ketvirtadienį.
Bendrijos narių susitarimas dėl migrantų problemos sprendimo yra svarbus įgyvendinant kompromisinį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir H. Seehoferio susitarimą, užbaigusį koalicijos narių ginčą, kuris buvo sukėlęs krizę Vokietijos vyriausybėje.
M. Salvini pabrėžė, kad Italija tikisi ryžtingesnių ES veiksmų griežtinant Bendrijos išorinių sienų kontrolę.
Austrija jau yra pateikusi kelis pasiūlymus dėl ES sienų apsaugos stiprinimo. Anksčiau šią savaitę H. Kicklis žurnalistams sakė, kad siūlys prieglobsčio prašymus priiminėti už Europos ribų esančiose pabėgėlių stovyklose, kur dirbtų „tam tikra mobili komisija“.
Europos Sąjungoje prieglobsčio prašymus galėtų teikti tik asmenys, atvykę iš bendrą sieną su ES turinčių šalių.
Europos Parlamente pirmadienį H. Kicklis sakė, kad ministrų susitikimas Insbruke bus pirmas, kuriame „konkrečiau aptarsime išlaipinimo platformų“ už Europos ribų tarptautiniuose vandenyse išgelbėtiems migrantams steigimo klausimą.
Tačiau Europos šalys nesutaria dėl platformų idėjos įgyvendinimo ir teisėtumo. Marokas, Tunisas ir dar kelios šalys jau pareiškė, kad jų nepriims.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Zelenskis atleido iš pareigų Ukrainos ambasadorių Moldovoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Marką Ševčenką iš šalies ambasadoriaus Moldovoje pareigų. ...
-
J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose priims R. T. Erdoganą1
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) gegužės 9 dieną Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), penktadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas turkų pareigūnas. ...
-
Vokietijos ekspertai: tarptautinė teisė leidžia dislokuoti Ukrainoje sausumos karius
Vokietijos parlamento žemųjų rūmų (Bundestago) tyrimų tarnybos teigimu, NATO šalies karių dislokavimas Ukrainoje automatiškai nepaverstų visų kitų NATO narių konflikto šalimis. Tiesa, ši valstybė pati taptų konflikto &s...
-
E. Macronas: prieš pakviesdami V. Putiną į G-20 susitikimą nariai turi susitarti2
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį pareiškė, kad Didžiojo dvidešimtuko (G-20) nariai pirmiausia turi susitarti, ar kviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dalyvauti grupės aukščiaus...
-
Lenkijos premjeras D. Tuskas: prasidėjo nauja prieškarinė era
Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko teigimu, Rusijos invazija į Ukrainą pradėjo naują – karo – erą Europoje. ...
-
Minint Velykas, Prancūzijoje prie visų bažnyčių patruliuos saugumo pajėgų nariai3
Minint Velykas, Prancūzija prie visų katalikų ir protestantų bažnyčių dislokuos saugumo pajėgų narius, taip dar labiau sustiprindami saugumą po nerimą sukėlusio išpuolio Rusijos Pamaskvėje, sakoma ketvirtadienį paskelbtame pranešime...
-
Portugalijoje pristatytas naujasis ministrų kabinetas
Naujasis Portugalijos centro dešiniųjų ministras pirmininkas Luisas Montenegro (Luišas Montenegru) ketvirtadienį pristatė savo ministrų kabinetą, jo partijai nedidele persvara pasiekus pergalę parlamento rinkimuose. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
JAV smerkia Rusijos veto dėl JT grupės, stebinčios sankcijų Š. Korėjai taikymą, veiklos1
JAV ketvirtadienį pasmerkė Rusijos sprendimą vetuoti Jungtinių Tautų grupės, stebinčios sankcijų Šiaurės Korėjai taikymą, veiklos pratęsimą. ...
-
FTX įkūrėjas S. Bankmanas-Friedas nuteistas kalėti 25 metus3
Kriptovaliutų platformos FTX įkūrėjas Samas Bankmanas-Friedas (Semas Bankmanas-Fridas) ketvirtadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis vienoje didžiausių finansinio sukčiavimo bylų istorijoje. ...