- Lina Linkevičiūtė, AFP
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos centrinio banko (ECB) valdytojai įveikė nuomonių skirtumus ir patvirtino pinigines priemones, kuriomis norima remti euro zonos ekonomiką besitvarkant su išoriniais padariniais.
Frankfurte vykusiame susitikime sutarta dėl bazinės palūkanų normos mažinimo, naujų grynųjų vyriausybių ir bendrovių skolų pirkimų ir dėl paramos sunkiai besiverčiantiems bankams.
Šie žingsniai reiškia, kad ECB prezidentas Mario Draghis, kuris savo postą spalio 31-ąją perleis Christine Lagarde, nustatė naujosios vadovės ateinančių pirmųjų mėnesių darbo toną.
„Galutinis pasirodymas prasidėjo stipriai. ECB ką tik pranešė apie naują didelį politikos paketą euro zonos ekonomikos atgaivinimui ir infliacijos atstatymui“, – sakė „ING“ bankų ir finansų paslaugų bendrovės analitikas Carstenas Brzeskis.
Į detales žiūrint išsamiau, ECB bankinių indėlių palūkanų norma kris iki -0,5 proc. nuo buvusių -0,4 proc. Tokia norma reiškia, kad pinigų skolintojai moka centriniam bankui už pinigų saugojimą. ECB nepakeitė kitų dviejų bendrųjų normų, tačiau pranešama, kad visos trys normos liks tokios pat arba mažės, kol „infliacijos prognozės nesutaps“ ir pasieks 2 proc. tikslą.
Didžiausias klausimas prieš ketvirtadienį buvo toks – ar centrinis bankas vėl pradės „kiekybinio palengvinimo“ grynuosius obligacijų pirkimus, kurių bendra suma 2015-2018-aisiais metais siekė 2,6 trln. eurų. Nepaisant valdančiosios tarybos narių viešo pasipriešinimo, „kiekybinis palengvinimas“ bus pradedamas nuo lapkričio 1-osios, 20 mlrd. eurų per mėnesį tempu tokiam laikotarpiui, „kokiam reikės“, kad būtų paskatinta infliacija.
„Pagrindinis aspektas yra tas, kad šis „kiekybinio palengvinimo“ įsipareigojimas yra neterminuotas“, – sakė „Capital Economics“ vyriausiasis Europos ekonomistas Andrew Kenninghamas.
Šalia palūkanų normų ir obligacijų pirkimo politikos kūrėjai taip pat patvirtino pakopų sistemą, su kuria kai kuriems bankų indėliams nebus taikomos griežtos palūkanų normos. Negatyvios palūkanų normos per metus skolintojams kainuoja 7 mlrd. eurų. ECB taip pat patvirtino paskutinį pigių paskolų bankams etapą, vyksiantį nuo rugsėjo 19-osios ir siūlysiantį palankesnes sąlygas skolinantiems pinigus realiajai ekonomikai.
A. Kenninghamas sakė, kad jis „lieka skeptiškas, kad šie veiksmai padės euro zonos ekonomikai ir bus pasiektas infliacijos 2 procentų tikslas“. Šiuo rugsėjo paketu bus bandoma apsaugoti euro zoną nuo prekybos karų pasekmių, silpnėjančių besivystančių rinkų bei artėjančio „Brexito“ be susitarimo.
Tačiau ECB pastangos apsaugoti ekonomiką gali pritraukti problemų iš Vašingtono. „ECB sprendimą pinigų politikos skatinimui JAV prezidentas gali matyti kaip anti-konkurencinį elgesį“, – prieš susitikimą įspėjo bendrovės „Nomura“ analitikė Chiara Zangarelli. „D. Trumpo administracija gali iš naujo sutelkti dėmesį į automatiškai taikomus muitų mokesčius".
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Lavrovas: Šveicarija – atvirai priešiška šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“. ...
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai12
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą2
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis10
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?3
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose7
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją4
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...