„Neturime nuolatinės struktūros, o be jos negalime efektyviai dirbti, todėl mums reikia europinės vadavietės ir siekti sukurti bendras karines pajėgas“, – sakė J.-C. Junckeris savo metiniame pranešime Europos Parlamentui Strasbūre.

J.-C. Junckerio kalboje dominavo birželį Didžiojoje Britanijoje vykusio referendumo, kuriame šalies rinkėjai nubalsavo už pasitraukimą iš ES, tema.

Po šio Senąjį žemyną sukrėtusio plebiscito Bendrijai teks atsisveikinti su viena iš didžiųjų savo narių, branduolinį ginklą turinčia NATO valstybe. Ji, beje, nekart griežtai pasisakė prieš bet kokias iniciatyvas Bendrijai kurti savo kariuomenę.

Europos Komisijos pirmininkas pabrėžė, kad pasitraukus Britanijai, likusios 27-ios bloko narės turi laikytis išvien ir, be kita ko, prisiimti daugiau atsakomybės už savo gynybą.

„Negalime ilgiau kliautis atskirų valstybių narių galia. Turime drauge užtikrinti mūsų interesų gynimą“, – sakė jis, kreipdamasis į europarlamentarus.

Iš 28-ių ES valstybių 22-i taip pat priklauso JAV vadovaujamam Šiaurės Atlanto aljansui, kurio būstinė yra Briuselyje.

J.-C. Junckeris savo kalboje pabrėžė, kad dėl bloko karinių ambicijų svarbūs transatlantiniai ryšiai nenukentės.

„Tai turėtų papildyti NATO – stipresnė Europos gynyba nereiškia mažesnio transatlantinio solidarumo“, – sakė jis.

J.-C. Junckeris nepateikė daugiau jokių detalių, tačiau manoma, kad jei būtų priimtas sprendimas steigti Europos gynybos vadavietę, ji įsikurtų Briuselyje, kur veikia visos pagrindinės Bendrijos institucijos.

Europos Komisijos vadovas ragino ES ne tik imtis didesnio karinio vaidmens, bet ir aktyviau veikti diplomatinėje arenoje. Pasak jo, šiuo tikslu ES reikalingas bendras užsienio reikalų ministras.

Dabartinė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) „puikiai dirba“, skatindama taiką Sirijoje, tačiau palaikoma valstybių narių dabar ji jau turėtų sėdėti prie derybų stalo, pabrėžė J.-C. Junckeris.