- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai Vengrijos parlamentas ratifikavo Švedijos prašymą įstoti į NATO, Baltijos jūra tapo šio aljanso vidine jūra.
Tiesmukiška diplomatinė kalba
Aštriausiai apie tai prabilo Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, kuris pareiškė, kad Rusijos Kaliningrado regionas „bus neutralizuotas“, jei Rusija pradės konfliktą su NATO Baltijos jūroje.
Ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje pasigirdo sakančių, kad ambasadorius neturėtų drabstytis panašiais teiginiais, nes ką nors panašaus kalbėti esantis ne diplomatų, o valstybės vadovų reikalas.
Lietuvos opozicionieriai mano, kad toks diplomato pasisakymas Švedijos įstojimo į NATO proga buvęs suderintas bent su Lietuvos užsienio reikalų ministru siekiant įsitikinti, kokia būsianti Rusijos reakcija į panašaus turinio pareiškimus.
Lietuva dėl šio pareiškimo eilinį kartą „sužibėjo“ tiek Rusijos, tiek Europos viešojoje erdvėje. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai tokį L. Linkevičiaus pareiškimą pavadino „informaciniu karu“. Vakarai tam didesnio dėmesio neskyrė, nes jau lyg ir įprasta, kad iš Lietuvos politikų, o šiuo atveju ir iš diplomatų, galima tikėtis bet kokių pačių radikaliausių pasisakymų dėl Rusijos.
Sprendimas: švediški „Saab 340 AEW“ žvalgybos lėktuvai gali būti naudojami ir Baltijos jūros infrastruktūros objektų apsaugai. / „Mavink.com“ nuotr.
Centrinės Baltijos saugumas
Švedijos įstojimas į NATO kitose Baltijos jūros šalyse, išskyrus Rusiją, sutiktas palankiai. Realiai Baltijos jūra tapo lyg ir NATO vidine jūra. Visos šalys, išskyrus Rusiją, kurios pakrantės ilgis prie Baltijos jūros vos 83 km, tapo NATO narėmis.
Iš 27 tūkst. 569 km visos Baltijos jūros pakrantės Švedijos pakrantės linija yra ilgiausia ir siekia net 7 600 km. Po jos seka Danija (7 300 km), Suomija (4 606 km), Estija (3 794 km), Vokietija (2 000 km), Lenkija (843 km), Latvija (496 km) ir Lietuva (91 km).
Jau pirmosiomis dienomis, kai po Vengrijos sutikimo Švedija baigė įstojimo į NATO procedūrą ir tapo 32-ąja aljanso nare, Lenkijos karinio jūrų laivyno akademijoje buvo surengtas Lenkijos ir Švedijos jūrų technologijų forumas. Jis nubrėžė strateginį Baltijos jūros vaidmenį dėl dabartinės saugumo situacijos regione, taip pat bandė atsakyti į klausimus, ką Švedija gali duoti saugiam Baltijos jūros vystymui tiek karinėje, tiek infrastruktūros apsaugos srityje.
Forume nebuvo jokių kalbų nei apie Kaliningrado srities „neutralizavimą“, nei apie galimą konfliktą su Rusija. Tai yra tarsi įrodymas, kad nei Švedijoje, nei Lenkijoje niekas nesiekia, kad Baltijos jūroje vyktų kažkas panašaus, kas vyksta Juodojoje jūroje.
Kartu šis forumas yra tarsi įrodymas, kad Lenkija ir Švedija galbūt kartu su Baltijos šalimis, o gal ir be jų, ateityje bus pagrindiniai bent Centrinės Baltijos jūros dalies saugumo ramsčiai.
Baltijos jūroje daugės nepilotuojamų tiek povandeninių, tiek antvandeninių laivų, kurie stebės Rusijos laivus, o ypač tuos, kurie sukinėjasi dujotiekių vamzdynų, elektros ar ryšio kabelių vietose.
Jau anksčiau buvo pateikta argumentų, kad Švedijos Gotlando sala galėtų tapti pagrindiniu Baltijos jūros stebėjimo ir gynybos centru.
Vystysis žvalgybos pajėgos
Lenkijos ir Švedijos jūrų technologijų forume iškelta dar daugiau idėjų, kurios susijusios su Švedijos įstojimu į NATO.
Akcentuota, kad Baltijos jūros šalys turi stengtis kaip įmanoma labiau apsaugoti savo povandeninę infrastruktūrą.
Kita grėsmių banga gali būti susijusi su šio regiono šalių pažeidžiamumu hibridinio karo atveju. Akcentuota, kad Baltijos jūros regione ilgai tęsėsi gyvenimas taikos sąlygomis, todėl šios šalys nėra pakankamai pasirengusios didinti savo gynybinį pajėgumą iš Baltijos jūros pusės.
Švedijos atstovų nuomone, Baltijos jūros regione turi būti sukurtas bendras gynybos planas tiek vandenyje, tiek po vandeniu ar ore. Manoma, kad turėtų būti stiprinamas įvairaus tipo Rusijos laivų stebėjimas Baltijos jūroje, o ypač okeanografinių, kurie gali vykdyti dugno tyrimus. Švedija akcentavo, kad ji šiuo metu statosi du elektroninės žvalgybos laivus ir du „Saab 340 AEW“ žvalgybos lėktuvus. Akcentuota, kad Lenkijos karinio jūrų laivyno užsakymu švedai jai stato kelis modernius povandeninius laivus.
Akcentuota ir tai, kad modernizuojami ne tik kariniai, bet ir hidrografiniai tiek Švedijos, tiek Lenkijos laivai, kurie pritaikomi geriau saugoti povandeninę infrastruktūrą – kabelius, vamzdynus. Tokių infrastruktūros objektų yra ir tarp Lenkijos su Švedija. Lenkijai itin svarbi ir jūrinė dujotiekio jungtis su Danija. Kai Baltijos jūroje driokstelėjo „Nord Stream“ dujotiekio jungtys, padėti saugoti savo infrastruktūrą Baltijos jūroje Lenkija buvo pasikvietusi karo laivą iš Italijos.
Manoma, kad Baltijos jūroje neišvengiamai daugės nepilotuojamų tiek povandeninių, tiek antvandeninių nedidelių laivų, kurie stebės plaukiojančius laivus, o ypač tuos, kurie sukinėjasi dujotiekių vamzdynų, elektros ar ryšio kabelių vietose. Taip pat gali būti kuriamos ir Baltijos jūroje naudojamos įvairios platformos, kurios žvalgybos ir gynybos tikslais galėtų nuolat leisti bepiločius stebėjimo orlaivius.
Nauji Baltijos jūros objektai, kurie taip pat reikalaus papildomos apsaugos, bus vėjo jėgainių parkai. Ypač daug jų Baltijos jūroje planuoja statytis Lenkija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Blinkenas: JAV pasiryžusios pasiekti susitarimą tarp Izraelio ir „Hamas“ jau dabar2
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) trečiadienį, pradėdamas derybas su Izraelio vadovybe, dar kartą paragino islamistų grupuotę „Hamas“ pritarti paliaubų susitarimui. ...
-
Europos Komisija parduoda 23 savo pastatus Briuselyje3
Europos Komisija pirmadienį pranešė, kad siekdama ketvirtadaliu sumažinti bendrą biurų plotą, parduos kai kuriuos savo pastatus. ...
-
Serbijos vyriausybėje dirbs sankcionuotas buvęs žvalgybos vadovas, palankus Rusijai1
Naujojoje Serbijos vyriausybėje dirbs buvęs žvalgybos vadovas, kuris palaiko glaudžius ryšius su Rusija ir kuriam Jungtinės Valstijos yra įvedusios sankcijas, antradienį pareiškė paskirtasis ministras pirmininkas. ...
-
Prancūzija nurodė įmonėms teikti pirmenybę oro gynybos raketų užsakymams1
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) pareiškė, kad Prancūzija nurodė įmonėms, dalyvaujančioms oro gynybos raketų „Aster“ gamyboje, teikti pirmenybę šioms sutartims. ...
-
JT remiamas teismas išdavė arešto orderį buvusiam CAR vadovui3
Jungtinių Tautų remiamas teismas antradienį paskelbė, kad išdavė buvusio Centrinės Afrikos Respublikos (CAR) prezidento Francois Bozize'o (Fransua Bozizo) arešto orderį dėl galimų nusikaltimų žmoniškumui, kuriuos 2009–...
-
A. Blinkenas reikalauja, kad „Hamas“ daugiau nevilkintų paliaubų susitarimo4
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) antradienį pareikalavo, kad „Hamas“ priimtų pasiūlymą dėl paliaubų Gazos Ruože ir Izraelio įkaitų paleidimo, islamistų kovotojų grupuotei rengiant atsaką. ...
-
Maskvoje vyras kaltinamas „diskreditavęs“ kariuomenę dėl savo mėlynų ir geltonų plaukų
Teisių gynimo grupės antradienį nurodė, kad į vieną Maskvos policijos nuovadą dėl užpuolimo atvykęs vyras buvo apkaltintas „diskreditavęs“ Rusijos kariuomenę, nes jo plaukai buvo nudažyti mėlynai ir geltonai – Ukrainos vėliavos...
-
A. Blinkenas atvyko į Izraelį2
JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas antradienį atvyko į Izraelį, kad paragintų Gazos Ruože paskelbti labai laukiamas paliaubas tarp Izraelio pajėgų ir „Hamas“ smogikų. ...
-
Izraelis planuoja visiškai atsisakyti „Patriot“ oro gynybos sistemų3
Izraelio karinės oro pajėgos ketina atsisakyti pasenusių „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemų. ...
-
Ministras: Lenkija neapsaugos karinės tarnybos vengiančių ukrainiečių2
Lenkija savo žemėje „negins“ šaukimo į kariuomenę vengiančių ukrainiečių, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras, Varšuvai raginant, kad Europos Sąjungą (ES) imtųsi veiksmų šiuo klausimu. ...