- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos apsaugos ekspertai įspėja, kad trečdalis Indonezijos sostinės, vieno greičiausiai vandens semiamų pasaulio miestų, iki 2050 metų gali atsidurti po vandeniu, jeigu dabartinės tendencijos nesikeis.
Ištisus dešimtmečius trunkantis nekontroliuojamas besaikis gruntinio vandens eikvojimas, kylantis jūros lygis ir besikeičiančios oro sąlygos lėmė, kad dalį Džakartos jau pradėjo semti vanduo.
Dabar taikomos aplinkosaugos priemonės davė mažai rezultatų, todėl šalies valdžia nusprendė imtis drastiškų veiksmų: šalis turės naują sostinę.
Jos vieta gali būti paskelbta jau netrukus, praneša vietos žiniasklaida.
„Mūsų šalies sostinė bus perkelta į Borneo salą“, – parašė Indonezijos prezidentas Joko Widodo (Džokas Vidodas) socialiniame tinkle „Twitter“.
Šalies administracinio ir politinio centro perkėlimas gali būti vienas apsisaugojimo būdų, bet tai reiškia pražūtį Džakartai ir jos 10 milijonų gyventojų, kurie neturi kur bėgti.
„Užėjus potvyniams aš imdavau drebėti“, – pasakojo maisto kiosko savininkas Rasdi (Rasdis) naujienų agentūrai AFP.
„2007 metais aš vos nepaskendau – visus mano daiktus nusinešė vanduo ir aš turėjau pradėti viską iš naujo“, – sakė vyras, gyvenantis šalia šiaurinio Džakartos uosto, vienoje greičiausiai vandens semiamų vandens dalių.
Žemės drebėjimų zonoje, šalia 13 upių santakos, pelkynėje pastatyto miesto pastatų pamatams neigiamą poveikį daro ir nekontroliuojamos statybos, didelis judėjimas ir prastas miesto planavimas.
Milijonai lengvai pažeidžiamų žmonių
Džakartos šiauriniame pakraštyje nėra vandentiekio sistemos, todėl vietos pramonės įmonės ir milijonai gyventojų naudoja gruntinį vandenį.
Dėl tokio nekontroliuojamo gruntinio vandens naudojimo sėda paviršinis žemės sluoksnis ir kai kurios Džakartos vietovės nugrimzta net 25 centimetrus per metus – tai yra dvigubai daugiau nei didžiųjų pasaulio pakrantės miestų vidurkis.
Šiandien kai kurios miesto vietos yra maždaug keturi metrai žemiau jūros lygio, keičiasi miesto reljefas ir milijonams žmonių kyla gamtos stichijų pavojus.
Per liūčių sezoną dažnai kyla potvyniai, kurie, kaip prognozuojama, bus dar pavojingesni kylant jūros lygiui dėl klimato kaitos.
Šią problemą iliustruoja vandens apsemtos pakrantėje esančios apleistos mečetės liekanos, daugybė balų keliuose ir kai kur nebegyvenami pirmieji namų aukštai.
Vieno apleisto pastato grindis skalauja drumzlinas žalias vanduo, šiukšlių nuklotoje pakrantėje rikiuojasi nedidelės ant polių pastatytos lūšnos.
„Galite tai pamatyti savo akimis“, – sakė 42 metų Andri (Andris), kuris, kaip ir daugelis indoneziečių, turi tik vieną vardą.
„Kai dar buvau vaikas, čia plaukiodavau, – pridūrė jis, rodydamas į tolį. – Ilgainiui vanduo vis kilo ir kilo.“
Nors J. Widodo neketina atsisakyti savo planų įkurti XXI amžiaus sostinę Borneo saloje, vietos valdžios pareigūnai beviltiškai bando gelbėti Džakartą.
Jau patvirtintas planas Džakartos įlankoje statyti dirbtines salas, kurios būtų tam tikra apsauga nuo Javos jūros, ir milžinišką sieną pakrantėje.
Tačiau nėra jokių garantijų, kad šis daug metų vilkinamas 40 mlrd. JAV dolerių (36 mlrd. eurų) vertės projektas galėtų išgelbėti miestą.
Bandymų atsitverti nuo jūros būta ir anksčiau. Rasdžio ir kituose vandens semiamuose rajonuose buvo pastatyta betoninė siena, bet ji jau pradėjo trūkinėti ir grimzti. Pro užtvarą besisunkiančiame vandenyje jau mirksta skurdžiausio miesto rajono gatvės ir lūšnelės.
Pavojus miestams
„Sienų statymas nėra ilgalaikis sprendinys“, – sakė Bandungo technologijų instituto mokslininkas Heri Andreas (Heris Andrėjas).
„Mums reikia žengti kitą žingsnį ir sutvarkyti mūsų vandens tvarkymo sistemą“, – kalbėjo jis.
Didžiausios Pietryčių Azijos ekonomikos centras per daugelį metų labai išsaugo. Žemę slegia nauji pastatai ir dangoraižiai, o tai dar labiau prisideda prie miesto grimzdimo.
Tačiau didžiausias šių pokyčių kaltininkas yra besaikis gruntinio vandens naudojimas, sakė H. Andreas.
Džakarta yra ne vienintelis skęstantis miestas.
Vanduo kelia pavojų daugybei miestų nuo Venecijos, Šanchajaus iki Naujojo Orleano ir Bankoko. Tačiau Džakarta mažai ką daro, kad spręstų šią problemą iš esmės, kalbėjo H. Andreas.
„Jie imasi veiksmų ją (problemą) sušvelninti“, – kalbėjo jis.
„Tai yra brangu, bet, pažiūrėjus į rezultatus ateityje, apsimoka“, – tikino mokslininkas.
„Mums visada sunku apsispręsti, nuo ko pradėti“, – pridūrė jis.
Daugelis žmonių, gyvenančių pavojingiausiuose Džakartos rajonuose, nebeturi laiko laukti tinkamo sprendinio ir neturi lėšų pabėgti.
„Žinoma, kad man neramu, bet aš nieko negaliu padaryti“, – sakė Rastinis, valantis ir pardavinėjantis vietos žvejų sugautus moliuskus.
„Aš čia gyvenu nuo vaikystės ir čia pasiliksiu“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Lavrovas: Šveicarija – atvirai priešiška šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“. ...
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai9
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą1
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis6
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?2
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose6
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją4
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...