- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį leido prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijai panaikinti ankstesnio šalies vadovo Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įvestos griežtos imigracijos politikos principą siųsti atgal į Meksiką kai kuriuos iš ten į Jungtines Valstijas nelegaliai atvykstančius kitų šalių piliečius.
Tokie atgal išsiųsti migrantai Meksikoje turi laukti, kol teismai išnagrinės jų imigracijos bylas.
Nuo savo kadencijos pradžios J. Bidenas bando riboti šią tvarką ir, pasak jo, „humaniškiau“ vykdyti imigracijos politiką.
Migrantų teisių gynėjai sako, kad pagal D. Trumpo laikų politiką prieglobsčio prašytojai atsiduria pavojingose sąlygose Meksikoje, kol darbu apkrauti JAV teismai lėtai nagrinėja susikaupusias bylas.
J. Bideno administracijai palankus ketvirtadienio sprendimas buvo priimtas penkiais balsais prieš keturis. Daugumą sudarė konservatoriai Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Johnas Robertsas (Džonas Robertsas) ir Brettas Kavanaugh (Bretas Kavanas), ir trys liberalūs teisėjai.
Daugumos nuomonę parengęs J. Robertsas teigė, kad pagal federalinį imigracijos įstatymą valdžia gali siųsti prieglobsčio prašytojus atgal į Meksiką, bet neprivalo to daryti.
Kongresas įgaliojimus dėl migrantų sugrąžinimo suteikė aiškiai palikdamas galimybes veikti savo nuožiūra, sakoma daugumos nuomonėje.
J. Bideno bandymui nutraukti D. Trumpo 2019 metais įvestą politiką priešinosi kelios respublikonų valdomos valstijos, vadovaujamos Teksaso.
Šios valstijos įrodinėja, kad verčiant pareigūnus paleisti sulaikytus migrantus Jungtinių Valstijų teritorijoje pažeidžiamas JAV imigracijos įstatymas, ir sakė, kad J. Bideno pareigūnai nesilaikė deramų administracinių procedūrų.
Žemesnės instancijos teismas 2021 metų rugpjūtį priėmė J. Bideno administracijai nepalankų sprendimą ir byla galiausiai atsidūrė šalies aukščiausios instancijos teisme.
Iš pradžių Aukščiausiasis Teismas atsisakė įšaldyti žemesnės instancijos teismo sprendimą, todėl administracija buvo priversta vėl taikyti šią politiką, oficialiai vadinamą „Migrantų apsaugos protokolais“ (MPP), kol buvo nagrinėjama apeliacija.
Nuo 2019-ųjų sausio, kai pradėta taikyti ši politika, iki J. Bideno administracijos sprendimo ją sustabdyti atgal į Meksiką buvo išsiųsta kone 70 tūkst. žmonių, nurodo Amerikos imigracijos taryba.
Valdant J. Bidenui, per mėnesį prie sienos būdavo sulaikoma ir atgal išsiunčiama po daugiau kaip 200 tūkst. žmonių, bandančių nelegaliai patekti į šalį. Tai buvo daroma pagal MPP arba atskirą, su COVID-19 susijusią politiką.
Neteisėti bandymai kirsti sieną dažnai būna pavojingi – ir dėl fizinių sąlygų regione, ir dėl kontrabandininkų elgesio. Šią savaitę 53 žmonės žuvo uždaryti vilkiko puspriekabėje be oro kondicionieriaus. Tas vilkikas buvo paliktas San Antonijaus mieste Teksase.
Amerikos piliečių laisvių sąjunga (ACLU) ketvirtadienį gyrė Aukščiausiojo Teismo sprendimą.
„Aukščiausiasis Teismas teisingai pasielgė atmesdamas neteisėtą argumentą, kad ši žiauri politika įstatymiškai privaloma“, – sakė Judy Rabinovitz (Džudi Rabinovic) iš ACLU Imigrantų teisių projekto.
Meksikos Siudad Chuareso mieste, esančiame prie pat Teksaso sienos, iš JAV sugrąžinti prieglobsčio prašytojai sveikino ketvirtadienio sprendimą.
41 metų Pedro Antonio Rizo (Pedras Antonijas Risas) iš Nikaragvos, apsistojęs vietos migrantų prieglaudoje, sakė, kad šis sprendimas suteikia jam vilties ateičiai. Jis pridūrė, kad tik nepaprastos aplinkybės priverčia žmones palikti savo namus ir bėgti.
„Žmonės nepalieka namų savo noru“, – AFP sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai2
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais2
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio3
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...