Quantcast

JK vyriausybė tvirtina, kad parlamento paleidimas nebuvo neteisėtas

Didžiosios Britanijos vyriausybė trečiadienį sugrįžo į šalies Aukščiausiąjį Teismą, tvirtindama, kad premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) sprendimas įšaldyti parlamento darbą likus vos kelioms savaitėms iki numatyto šalies išstojimo iš Europos Sąjungos nebuvo nei netinkamas, nei neteisėtas.

Tai jau antroji iš trijų istorinės bylos nagrinėjimo dienų teisme, supriešinusiame šalies įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžias, grėsmingai artėjant spalio 31 dieną numatytam „Brexit“.

Vyriausybės teisininkas Jamesas Eadie (Džeimsas Idis) tvirtino, kad žemesnės instancijos teismas teisingai išaiškino, jog B. Johnsono sprendimas įšaldyti parlamento darbą yra „aukštosios politikos“, o ne teisinis reikalas. Sprendimą kelioms savaitėms uždaryti parlamentą J. Eadie pavadino „natūraliai ir iš esmės politinio pobūdžio“.

Pasak jo, teismo įsikišimas pažeistų „esminį konstitucinį“ teismų ir vykdomosios valdžios atskyrimo principą.

„Drįstame pareikšti, kad tai yra politinio sprendimo, o ne teisės normų teritorija“, – pareiškė J. Eadie.

Vyriausybės priešininkai tvirtina, kad B. Johnsonas neturėjo teisės uždaryti parlamentą likus kelioms savaitėms iki numatyto šalies išstojimo iš 28 valstybių Bendrijos, siekdamas „nesąžiningo tikslo“  – išsisukti nuo savo „Brexit“ planų kontrolės parlamente. Jie taip pat kaltina B. Johnsoną melavus karalienei Elizabeth II (Elzbietai II), kai prašė jos oficialaus pritarimo teisėkūros institucijos darbo sustabdymui.

Rugsėjo 4 dieną B. Johnsono paleistas parlamentas į darbą sugrįš spalio 14 dieną – likus vos porai savaičių iki spalio 31-ąją numatyto Britanijos pasitraukimo iš ES termino. Jis tvirtina, kad parlamento uždarymas yra įprasta priemonė, turinti sudaryti sąlygas jo konservatorių vyriausybei paruošti naują įstatymų leidybos darbotvarkę, ir ji niekaip nėra susijusi su „Brexit“.  

J.Eadie atmetė kaltinimus, esą premjeras bandė neleisti parlamentarams blokuoti jo „Brexit“ planus.

„Parlamentas turėjo ir pasinaudojo galimybe leisti“ nepalankius vyriausybei įstatymus ir dar turės galimybę tai daryti nuo spalio 14-osios iki „Brexit“ dienos, sakė vyriausybei atstovaujantis teisininkas.

Premjeras B. Johnsonas tvirtina, kad Jungtinė Karalystė privalo palikti Europos Sąjungą spalio 31 dieną su skyrybų sutartimi arba be jos. Tačiau daugelis ekonomistų ir JK įstatymų leidėjų mano, kad Britanijos išstojimas be sutarties suduotų triuškinamą smūgį šalies ekonomikai ir būtų destabilizuojantis socialiniu požiūriu.

Parlamento rūmai pristatė kliūčių B. Johnsono užsibrėžtame kelyje. Viena jų yra teisės aktas, įpareigojantis vyriausybę siekti atidėti „Brexit“ terminą, jeigu jai nepavyks pasiekti „skyrybų“ sutarties su ES.

Parlamento darbo nutraukimas išvadavo B. Johnsoną nuo tolesnio Bendruomenių Rūmų kišimosi į jo planus, bet sukėlė teisinių ginčų, kurių išaiškinimai žemesnės instancijos teismuose buvo prieštaringi. Anglijos Aukštasis Teismas nusprendė, kad šis parlamento paleidimas yra politinis, o ne teisinis sprendimas, tačiau Škotijos teismas priėjo išvados, kad B. Johnsonas veikė neteisėtai, siekdamas „išvengti demokratinės kontrolės“.

Aukščiausiojo Teismo prašoma išaiškinti, kuris yra teisus. Teisėjai savo išvadą turėtų skelbti ketvirtadienį, pasibaigus bylos nagrinėjimui.

Vienuolikos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sprendimas galėtų priversti B. Johnsoną vėl sušaukti Parlamentą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių