Po balsavimo dėl pasitikėjimo žemieji parlamento rūmai, kuriuos kontroliuoja proeuropietiška frakcija, išrinks kitą kandidatą į ministrus pirmininkus, kuriuo greičiausiai taps aljanso lyderis ir buvęs Europos Vadovų Tarybos vadovas Donaldas Tuskas.

460 vietų Seime M. Morawieckio vyriausybę palaikė 190 deputatų, 266 buvo prieš.

Siekdamas kuo ilgiau išlaikyti savo politinius sąjungininkus prie valstybės vairo, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) kelias savaites atidėliojo valdžios perdavimą, pirmiausia pavesdamas vyriausybės formavimą „Teisei ir teisingumui“ (PiS).

Parlamento posėdžiai sukėlė visuomenės smalsumą ir kurstė emocijas, todėl išaugo Seimo „YouTube“ kanalo prenumeratorių skaičius.

Praėjusį mėnesį parlamento pirmininku tapo Szymonas Holownia (Šimonas Holovnia), buvęs televizijos veidas, vadovaujantis D. Tusko „Pilietinės platformos“ partnerei „Polska 2050“. Seimo maršalka stengėsi palaikyti drausmę kartais audringoje asamblėjoje.

Viename Varšuvos kino teatre, kuriame pirmadienio posėdis buvo transliuojamas tiesiogiai, susirinko šimtai žiūrovų. Kalbant kadenciją baigiančiam ministrui pirmininkui, šie kramtė spragėsius ir kartais pratrūkdavo juoku.

„Per pastaruosius aštuonerius metus įvyko tiek daug nerimą keliančių dalykų, kad manęs nestebina toks džiaugsmas, jog viskas baigėsi“, – sakė Justyna Lemanska (Justina Lemanska), jauna reklamos agentūros darbuotoja, sėdėjusi salėje.

Daugelis Lenkijos piliečių laukia valdžios pasikeitimo. Spalio mėnesį vykusiuose rinkimuose dalyvavo rekordinis rinkėjų skaičius, kadangi lenkai siekė pakeisti demokratines vertybes pamynusią vyriausybę.

Turime užbaigti lenkų karą su lenkais.

Aštuonerius metus valdžioje buvusi dešiniųjų vyriausybė smarkiai apribojo moterų reprodukcines teises ir atvirai pasisakė prieš LGBTIQ.

Vyriausybės pasikeitimas taip pat turės svarbių pokyčių Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, ir Europos Sąjungai.

Tikimasi, kad D. Tuskas pagerins Varšuvos ryšius su Briuseliu. Penktos pagal gyventojų skaičių ES šalies valdymą jis perims tuo metu, kai Europoje stiprėja euroskeptiškos nuotaikos.

Varšuva tapo viena stipriausių Kyjivo rėmėjų, kai Maskva praėjusių metų vasarį pasiuntė karius į Ukrainą. Tačiau pastaruoju metu jų santykiai smarkiai pablogėjo dėl, anot lenkų, Ukrainos ūkininkų ir sunkvežimių vairuotojų keliamos konkurencijos.

Tarp daugelio problemų, kurias D. Tuskas turės išspręsti, yra Lenkijos sunkvežimių vairuotojų vykdoma blokada pasienyje su Ukraina.

Dėl tebesitęsiančio lenkų vežėjų protesto taip pat sulėtėjo labdaros organizacijų Kyjivui siunčiamos karinės įrangos pristatymas. Anot D. Tusko, darbą baigianti Lenkijos ministro pirmininko M. Morawieckio vyriausybė nesiima jokių konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti.

Savo kalboje parlamente M. Morawieckis pirmadienį išvardijo savo vyriausybės pasiekimus ir troškimą sutaikyti visuomenę, kuri, pasak jo, yra tokia susiskaldžiusi, kad kartais atrodo kariaujanti tarpusavyje.

„Turime užbaigti lenkų karą su lenkais“, – sakė jis ir sulaukė savo šalininkų plojimų. Vis dėlto kritikai palydėjo šią pastabą juoku.

Pats PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) liberalius oponentus pavadino „blogiausios rūšies lenkais“.

„Pasirinkime dialogą. Ieškokime to, kas mus vienija“, – sakė M. Morawieckis.

Artimiausiomis dienomis turi įvykti Lenkijos konstitucijoje numatytas valdžios perdavimas.

Po spalio 15 dieną įvykusių visuotinių rinkimų M. Morawieckio dešinioji partija PiS užėmė pirmąją vietą, tačiau nesurinko ryškios daugumos ir turėjo mažai galimybių sudaryti koaliciją.

Antradienį D. Tuskas turėtų kreiptis į įstatymų leidėjus ir nedelsdamas inicijuoti balsavimą dėl pasitikėjimo. Tikimasi, kad jis laimės šį balsavimą, nes jį remia dauguma iš 460 lenkų Seimo narių.

Galiausiai prezidentas prisaikdins D. Tuską ir jo vyriausybę. Tai planuojama padaryti trečiadienį.

Vėliau šią savaitę D. Tuskas turėtų skristi į Briuselį dalyvauti ES viršūnių susitikime, kuriame taip pat numatoma aptarti tolesnius žingsnius Ukrainai siekiant narystės ES.