- Parengė Aidanas Praleika
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai pergyvena, kad privačios kompanijos netolimoje ateityje bus pajėgios rengti savas misijas į Mėnulį ir imsis grobstyti menkus jo išteklius, kurie tuo pačiu metu bus gyvybiškai svarbūs valstybių planuojamoms mokslo tyrimų misijoms. Apie tai rašoma Harvardo-Smito Astrofizikos centro mokslininkų parengtame tyrime.
Kaip praneša britų „The Independent“, planuojamoms nuolatinėms bazėms mėnulyje bus itin svarbūs du ištekliai – vanduo ir geležis. Abiejų ten labai maža. Mokslininkų nuomone, apie tokias pačias bazes svajojančios ir nuolat žiūrinčios kaštų efektyvumo, privačios kompanijos taupymo tikslais gali atsisakyti būtinų žaliavų gabenimo iš Žemės ir imtis grobstyti tas menkas atsargas, kurios yra mėnulyje.
Daugybė žmonių galvoja, kad kosmosas – taikos ir harmoningo bendradarbiavimo tarp valstybių erdvė. Tačiau mokslininkai primena, kad nėra tai reguliuojančių įstatymų, o jau po penkių metų Mėnulyje gali išsilaipinti net kelios valstybinės ir privačių kompanijų misijos.
„Mes ištyrėme Mėnulio žemėlapius ir nustatėme, kad išteklių yra labai nedaug kur, o ir ten jų nedaug. Tai sukuria daug prielaidų konfliktams“, – rašoma astrofizikų tyrime.
Egzistuoja tokie dokumentai, kaip 1967 m. Sutartis Dėl kosmoso, tačiau ji skirta valstybėms ir negali apsaugoti dangaus kūnų nuo privačių kompanijų. Joje teigiama, kad „mėnulis ir kiti dangaus kūnai“ turi būti atviri visoms valstybėms ir tik tik taikiems tikslams. Spaudžiant JAV, sutartyje nebuvo aiškiai apibrėžta, ar kalbama apie ją pasirašiusių valstybių vyriausybes, ar ir privačias tų valstybių organizacijas.
Dar viena sutartis Dėl Mėnulio buvo pasirašyta 1979 m., tačiau jos neratifikavo nė viena valstybė, kuri šiandien rengia misijas į mėnulį. Tai yra, sutarties nepatvirtino nei JAV, Rusija, Kinija ir Japonija, Nei Europos kosminės agentūros šalys.
„Šioje sutartyje bandyta spręsti teisės į kosmose rastus išteklius klausimą, tačiau tarptautinė bendruomenė nepanoro įtvirtinti šių taisyklių“, – teigia Londono ekonomikos mokyklos Kosmoso politikos skyriaus pranešime.
Jame priduriama, kad 2020 m. paskelbtas „Artemidės“ susitarimas numato, kad su JAV bendradarbiaujančios valstybės privalo užtikrinti savo veiklos skaidrumą, dirbti kartu ir tik taikiais tikslais bei teikti pagalbą visiems nelaimėje atsidūrūsiems astronautams. Tačiau susitarime nė žodžiu neužsimenama, kaip apsaugoti dangaus kūnus nuo grobikiško eksploatavimo, siekiant išgauti išteklius.
„Didžiausia problema yra ta, kad visi – ir valstybės, ir privačios kompanijos – nusitaikė į tas pačias vietas ir tuos pačius išteklius. Tačiau tie ištekliai yra riboti, o mes neturime antro Mėnulio, į kurį vėliau būtų galima persikraustyti“, – teigia Misūrio valstijos Politikos mokslų ir technologijų universiteto docentė Alanna Krolikowski, taip pat dalyvavusi rengiant pastarąjį tyrimą.
Jos teigimu, projektai Mėnulyje gali būti realizuojami jau netolimoje ateityje, o teisinė juos reglamentuojanti bazė neegzistuoja. Mokslininkės nuomone, valstybės jau dabar turėtų išsiaiškinti pačius pesimistiškiausius scenarijus ir ruošti jiems atitinkamus įstatymus.
„The Independent“ primena, kad praėjusiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė, kad Rusijos ir JAV „Mėnulio lenktynės“ gali taip suintensyvėti, kad abi šalys imsis dislokuoti kosmose ginkluotę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nyderlanduose kelią skinasi iniciatyva uždrausti jogą su šunyčiais
Vienas Nyderlandų ministras penktadienį pareiškė, kad svarsto galimybę uždrausti jogą su šunyčiais, nes, pasak jo, gyvūnai per tokius užsiėmimus kenčia. ...
-
Madridas sako atmetantis Izraelio apribojimus Ispanijos konsulatui Jeruzalėje2
Ispanija atmeta apribojimus, kuriuos Izraelis planuoja įvesti jos konsulato Jeruzalėje veiklai, penktadienį pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas (Chosė Manuelis Albaresas). ...
-
Žiniasklaida: Prancūzijoje sulaikytas teroro išpuolį per olimpines žaidynes planavęs čečėnas1
Prancūzijos pareigūnai sulaikė 18-metį čečėną, kuris ketino įvykdyti teroro aktą per Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių futbolo turnyrą. ...
-
V. Zelenskis pakvietė Švedijos karalių apsilankyti Ukrainoje5
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per audienciją pas Švedijos karalių Karolį XVI Gustavą padėkojo už visapusišką paramą Ukrainai ir tvirtą solidarumą su ukrainiečiais prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai. ...
-
J. Bidenas teigia, kad Izraelis siūlo naują išsamų paliaubų susitarimą2
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas penktadienį paskelbė, kad Izraelis pasiūlė veiksmų planą dėl visapusiškų paliaubų įgyvendinimo Gazos Ruože vykstančiame kare prieš „Hamas“, kuris apima karių išvedimą i...
-
P. Korėja: iš Šiaurės Korėjos gali atskristi daugiau balionų su šiukšlėmis1
Iš Šiaurės Korėjos į Pietų Korėją nuo šeštadienio laukiama daugiau šiukšlių pripildytų balionų, pranešė Seulo kariškiai. ...
-
J. Bidenas: D. Trumpas kelia grėsmę demokratijai, kėsinasi į JAV teismų sistemą2
Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) puola JAV teismų sistemą ir kelia grėsmę demokratijai, penktadienį pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), praėjus dienai po to, kai jo respublikonų varžovas rinkimuose buvo nuteistas baudžiama...
-
A. Blinkenas: nepaisant pastangų teikti pagalbą, padėtis Gazos Ruože yra sunki
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) penktadienį pripažino, kad, Izraeliui veržiantis vis giliau į Gazos Ruožą, humanitarinė padėtis šioje palestiniečių teritorijoje yra sunki, nepaisant JAV pastangų teikti daugiau ...
-
Ministras: Turkija nenori, kad NATO dalyvautų Ukrainoje vykstančiame kare
Penktadienį Turkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis nenori, jog NATO „dalyvautų“ kare Ukrainoje, nors pritaria, kad karinė pagalba Kyjivui būtų tęsiama. ...
-
Po apkaltinamojo nuosprendžio Vengrijos premjeras V. Orbanas paragino D. Trumpą tęsti kovą
Paskelbus apkaltinamąjį nuosprendį buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, Vengrijos dešiniųjų pažiūrų populistas ministras pirmininkas Viktoras Orbanas jį gyrė ir ragino „tęsti kovą“. ...