- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) antradienį pareiškė, kad jo šalis šiemet Ukrainai papildomai skirs 7 mlrd. kronų (591 mln. eurų).
Skelbiama, kad 2024-aisiais Norvegija Kyjivui iš viso turėtų suteikti apie 22 mlrd. kronų (1,86 mlrd. eurų).
Papildomos lėšos bus pervestos iš 75 mlrd. kronų (6,4 mlrd. eurų) karinės ir civilinės pagalbos paketo, kurį Norvegija yra įsipareigojusi Kyjivui išmokėti per 2023–2027 metus.
„Tai Ukrainos žmonių gyvybės ir mirties klausimas“, – spaudos konferencijos metu sakė premjeras.
„Tai taip pat saugumo ir stabilumo Europoje, taigi ir Norvegijoje, klausimas“, – pridūrė jis.
Teigiama, kad iš šios planuojamos sumos 6 mlrd. kronų (507 mln. eurų) bus skirti karinei pagalbai, visų pirma oro gynybos sistemai ir šaudmenims.
J. G. Store pažymėjo, kad Norvegija prisidės prie Vokietijos ir Čekijos, kurios jau ėmėsi finansinės iniciatyvos teikti šią pagalbą.
Iš Ukrainai skirto 75 mlrd. kronų paketo Norvegija iki 2024-ųjų pabaigos bus panaudojusi apie 39,5 mlrd. (4,67 mlrd. eurų) kronų.
Remiantis Kylio instituto sudarytu reitingu, Norvegija – didelė naftos ir dujų gamintoja, kuriai po Rusijos invazijos į Ukrainą labai padėjo išaugusios kainos – yra viena iš pagrindinių paramos Kyjivui teikėjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palestinos ambasadorius paragino Vokietiją pripažinti valstybę
Palestinos savivaldos ambasadorius Vokietijoje Laithas Arafehas paragino Vokietijos vyriausybę pasekti Norvegijos, Airijos ir Ispanijos pavyzdžiu ir pripažinti Palestinos valstybę. ...
-
JK ministras: žvalgyba turi įrodymų apie Kinijos pagalbą Rusijai1
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas (Grantas Šapsas) trečiadienį apkaltino Kiniją tiekiant ar rengiantis pristatyti Rusijai letalinę ginkluotę, kurią Maskva galėtų panaudoti savo kare prieš Ukrainą. ...
-
Savaitė po pasikėsinimo nužudyti Slovakijos premjerą: jo būklė sunki, sužeidimai sudėtingi4
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) yra stabilios, bet sunkios būklės, trečiadienį pranešė vicepremjeras, praėjus savaitei po to, kai į jį buvo keturis kartus šauta per pasikėsinimą nužudyti. ...
-
Palestinos valstybės pripažinimo etapai
Daugiau nei septynis mėnesius Izraelio vykdomas karas Gazos Ruože po spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio atgaivino pasaulinį judėjimą už tai, kad palestiniečiai turėtų savo valstybę. ...
-
Izraelį supykdė trijų Europos šalių sprendimas pripažinti Palestinos valstybingumą5
Izraelį supykdė trijų Europos šalių sprendimas pripažinti Palestinos valstybingumą, priimtas daugiau nei septynis mėnesius vykstant niokojančiam karui Gazos Ruože. ...
-
Maskva griežtai sukritikavo ES planuojamą įšaldyto turto „nusavinimą“ pagalbai Ukrainai teikti
Kremlius trečiadienį sukritikavo Europos Sąjungos planus panaudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautas pajamas teikti karinę pagalbą Ukrainai, pavadindamas juos „nusavinimu“. ...
-
Ministras: Lenkija neplanuoja įvesti privalomosios karinės tarnybos
Lenkija šiuo metu nesvarsto grąžinti privalomosios karinės tarnybos, nes susidomėjimas įstoti į ginkluotąsias pajėgas tebėra didelis, trečiadienį parlamente įstatymų leidėjams sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. ...
-
Europos Taryba pasmerkė Sakartvelo „užsienio įtakos“ įstatymą2
Vyriausioji Europos teisių organizacija antradienį pareiškė, kad Sakartvelas turėtų panaikinti „užsienio įtakos“ įstatymą, dėl kurio kilo protestų banga ir kaltinimai, kad vyriausybė bando užgniaužti nepritarimą. ...
-
Baltijos šalių ministrai sureagavo į žinias iš Maskvos
Pasirodžius žinioms apie Rusijos ketinimus perbraižyti sienas Baltijos jūroje, Baltijos šalių gynybos ministrai pažymi – taip Maskva bando testuoti Vakarus ir sukelti sumaištį. ...
-
Suomija „stebi padėtį“ dėl Rusijos planų išplėsti teritorinius vandenis Baltijos jūroje
Reaguodamas į Rusijos planus vienašališkai išplėsti savo jūrų sieną Baltijos jūroje į Lietuvos ir Suomijos vandenis, Helsinkis pareiškė „stebintis padėtį“. ...