Quantcast

Pokyčių nematyti: Rusijos parlamento rinkimai nieko nepakeis

Rusijos parlamento rinkimai bus pasyvūs, valdžia po jų nepasikeis ir neatneš jokių reikšmingų pokyčių nei vidaus, nei užsienio politikoje, sako BNS kalbinti analitikai.

Nepaisant stipraus valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingų kritimo per pastaruosius metus, ekspertai teigia, kad ši prezidentą Vladimirą Putiną remianti politinė jėga vėl laimės rinkimus ir turės daugumą parlamente.

„Kadangi „Vieningoji Rusija“, visuomenės nuomone, yra stipriausia politinė jėga, esanti valdžioje ir turinti resursų priimti sprendimus, jos reitingas yra aukščiausias ir ji tikriausiai laimės rinkimus“, – sakė Maskvoje įsikūrusio nepriklausomo Jurijaus Levados analitinio centro sociologas Denisas Volkovas.

2011 metų Rusijos Valstybės Dūmos rinkimuose už „Vieningąją Rusiją“ balsavo kiek daugiau nei 49 proc. rusų.

Šio centro rugpjūčio pabaigoje paskelbti visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad už ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo vadovaujamą „Vieningąją Rusiją“ balsuotų apie 31 proc. Rusijos gyventojų, maždaug 10 proc. palaikytų Genadijaus Ziuganovo Komunistų partiją, 9 proc. – Vladimiro Žirinovskio vadovaujamą Liberalų–demokratų partiją, o 5 proc. – socialistinę „Teisingos Rusijos“ partiją. Šios partijos pirmininkas yra Sergejus Mironovas.

Nors pastarosios trys partijos vadina save opozicinėmis, ekspertai sako, kad jų nuomonė neretai sutampa su valdančiųjų. Pagal apklausą, likusios Rusijos politinės jėgos rinkimuose surinks 1 proc. arba mažiau balsų.

„Šie rinkimai nepakeis Rusijos politikos. Ji pasikeis po prezidento rinkimų 2018 metais, kuriuose greičiausiai dalyvaus ir juos laimės V. Putinas, – sakė D. Volkovas, kurio atstovaujamą organizaciją Rusijos valdžia neseniai pripažino užsienio agentu. – Prezidentui teks spręsti dabartines ekonomikos problemas, nes šiuo metu daroma labai daug, kad šių problemų sprendimas būtų nukeliamas po prezidento rinkimų“.

Rusiją pernai ištikus ekonominei krizei ir recesijai esant didžiausiai per 16 metų, šalyje pagilėjo socialinės problemos, tokios kaip pajamų nelygybė ar per mažos pensijos. Vienu metu nuvertėjant rubliui ir kylant vartojimo prekių kainoms, krito rusų pragyvenimo lygis.

Užsienio politikos kursas išliks

Ekspertai nesutaria dėl tikrųjų Rusijos ekonominių problemų priežasčių. Vieni analitikai teigia, kad krizę paskatino kritusios gamtinių išteklių, kurių pardavimai gyvybiškai svarbūs Rusijos ekonomikai, kainos.

Kiti stebėtojai sako, kad krizė Rusijoje kilo dėl Vakarų paskelbtų ekonominių sankcijų finansiniam, kariniam ir naftos sektoriams, kurios buvo įvestos dėl šalies vaidmens Ukrainos konflikte.

Krymo aneksija ir Rusijos parama prorusiškiems separatistams paskatino NATO priklausančias Baltijos šalis nerimauti dėl galimos Rusijos agresijos. Pasak Lietuvos analitikų, agresyvi Rusijos užsienio politika nepasikeis ir po Valstybės Dūmos rinkimų.

„Rusijos politinė sistema šiandien yra labai stabili, Rusijos visuomenė taip pat stabili ta prasme, kad ji nėra linkusi ieškoti būdų situacijai užsienio politikoje pakeisti, o tai rodo, kad dabartinis Maskvos kursas, kuris mums, deja, nėra priimtinas, jis greičiausiai išliks“, – sakė Linas Kojala iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.

Visgi jis teigė, kad Lietuvos politikams svarbu stebėti Rusijos parlamento rinkimų rezultatus. „Mums svarbu pajausti tam tikras emocijas šalies viduje, nes žinome, kad šalis išgyvena ekonominę krizę, todėl svarbu stebėti, kaip į tai reaguoja visuomenė. Rinkimai, matyt, nebus geriausias indikatorius vertinant šį aspektą, bet tam tikrą žinią jie mums pasiųs“, – teigė politologas.

L. Kojala pridūrė, kad pasikeitusi rinkimų sistema sudaro palankesnes galimybes į parlamentą patekti atskiriems opozicijos atstovams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių