Ispanijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad medikų pagalbos prireikė 33 policininkams.
Policininkai mušė žmones guminėmis lazdomis ir šaudė guminėmis kulkomis, vaikydami minias, mėginusias neįleisti pareigūnų į balsavimo apylinkes Barselonoje ir kituose regiono miestuose.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matoma, kaip policininkai už plaukų tempia balsuotojus iš balsaviečių, stumia žmones nuo laiptų ir puola katalonų ugniagesius, mėginusius apsaugoti balsavimo apylinkes.
Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) teigė, kad policija naudojo „beatodairišką jėgą“ prieš taikiai protestavusius žmones.
Keli Ispanijos kairiųjų pažiūrų politikai pareikalavo, kad M.Rajoy atsistatydintų dėl policijos šiurkštaus elgesio su protestuotojais.
Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonso Dastisas (Alfonsas Dastisas) savo ruožtu sakė, kad policijos veiksmai siekiant neleisti žmonėms balsuoti referendume buvo „nemalonūs“, bet „proporcingi“.
A.Dastisas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad dėl šio smurto visa kaltė tenka C.Puigdemont'ui ir jo regiono vyriausybei.
„Jeigu žmonės atkakliai nusiteikę nepaisyti įstatymų ir daryti kažką, kas nuosekliai buvo skelbiama neteisėta ir prieštaraujant konstitucijai, teisėsaugos pareigūnams reikia užtikrinti įstatymų laikymąsi“, – aiškino jis.
„Buvo naudojama proporcinga jėga; per didelio smurto nebuvo, ir tai buvo reakcija į padėtį, kai jiems (policininkams) buvo trukdoma vykdyti savo pareigas“, – pridūrė A.Dastisas.
„Triumfavo įstatymų viršenybė“
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) sekmadienį pareiškė, kad šalyje triumfavo įstatymų viršenybė ir buvo užblokuotas teismų uždraustas referendumas dėl Katalonijos regiono nepriklausomybės.
„Referendumo dėl Katalonijos apsisprendimo šiandien nebuvo. Įstatymų viršenybė tebegalioja visa jėga“, – vyriausybės vadovas pareiškė kreipdamasis į tautą per televiziją.
Saugumo pajėgos Katalonijoje „atliko savo pareigą“ ir vykdė teismo nurodymą neleisti balsavimui įvykti, M.Rajoy sakė pirmąkart viešai komentuodamas sekmadienį surengtą referendumą.
„Visiems būtų buvę lengviau pažiūrėti pro pirštus“, – teigė konservatyvių pažiūrų premjeras.
Referendumas buvo „tikras puolimas prieš teisinę valstybę ... į kurį valstybė atsakė griežtai ir ramiai“, pažymėjo M.Rajoy.
„Atlikome savo pareigą, veikėme vadovaudamiesi įstatymais ir tik įstatymais“, – pridūrė jis.
Referendumą vadino farsu
Ispanijos centrinė vyriausybė sekmadienį pareikalavo, kad Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) atšauktų nepriklausomybės referendumą regione, kuriame turėjo įsikišti policija, kad balsavimas neįvyktų, ir tokį referendumą vadino farsu.
„C.Puigdemont'as ir jo komanda, tik jie yra atsakingi už visa tai, kas vyksta šiandien, ir už visa tai, kas gali įvykti, jeigu jie nenutrauks šio farso“, – sakė Ispanijos centrinės vyriausybės atstovas Katalonijoje Enricas Millo (Enrikas Miljas) per spaudos konferenciją.
Jis peikė Katalonijos vyriausybę, paskutinę minutę pakeitusią referendumo taisykles, kad būtų priimami balsalapiai be vokų, ir sakė, kad tai neužtikrina konfidencialumo ir atveria kelią suklastotų biuletenių kišimui į balsadėžes.
„Katalonijos policijos pareigūnams buvo nurodyta blokuoti šį neteisėtą referendumą ir neleisti atidaryti rinkimų apylinkių, bet, deja, dauguma atvejų taip nebuvo. Politika nugalėjo profesionalumą“, – sakė E. Millo.
„Vienintelis šiandienos operacijos tikslas yra užtikrinti, kad šis neteisėtas referendumas neįvyktų ir kad Ispanijos bei Katalonijos žmonės galėtų toliau taikiai ir laisvai gyventi, kaip gyveno pastaruosius 40 metų“, – pridūrė jis.
Ispanijos centrinė valdžia visiškai užblokavo duomenų apie balsavimą oficialiai uždrausto Katalonijos nepriklausomybės referendumo perdavimą internetu, praneša laikraštis „El Pais“.
Ispanijos žiniasklaidos duomenimis, Nacionalinė gvardija užėmė ir visiškai kontroliuoja Katalonijos regioninį telekomunikacijų centrą, o, kaip jau buvo skelbta, daugumai regiono mokyklų, kuriose buvo įkurtos balsavimo apygardos buvo atjungtas internetas, siekiant sužlugdyti referendumą.
Balsavo Katalonijos prezidentas
Riaušėms pasirengusi Ispanijos policija sekmadienį įsiveržė į balsavimo centrą, kuriame referendume dėl Katalonijos nepriklausomybės turėjo balsuoti regiono lyderis.
Civilinės gvardijos policininkai plaktuku išdaužė Sant Chulija de Ramiso, esančio netoli Katalonijos Žironos (isp. Cheronos) miesto, balsavimo centro paradinių durų stiklą ir panaudodami metalo žirkles įsiveržė į vidų. Lauke žmonės, laukę galimybės atiduoti savo balsą, susistumdė su pareigūnais.
Mažiausiai viena moteris buvo sužeista; ją neštuvais išgabeno paramedikai.
Televizijos reportažuose matyti, kad policija prie vietos sporto centro susirinkusią minią vaikė guminėmis lazdomis.
Šioje balsavimo vietoje 9 val. 30 min. vietos (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku turėjo balsuoti Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas).
Katalonų lyderis sekmadienį balsavo Madrido uždraustame referendume, nors policija ir stengiasi jį sutrukdyti, verždamasi į balsavietes.
Katalonijos vyriausybė tviteryje paskelbė C.Puigdemont'o nuotrauką, kaip jis balsuoja Korneljos de Terio mieste Žironos (isp. Cheronos) provincijoje – visai kitoje vietoje negu iš pradžių laukta, kad jis balsuos.
C.Puidgemontas vadovavo nepriklausomybę remiančių politikų siekiui surengti referendumą nepaisant Ispanijos Konstitucinio Teismo sprendimo jį sustabdyti ir kategoriško centrinės valdžios nepritarimo.
Rinkosi šimtai katalonų
Katalonijoje ankstyvą sekmadienio rytą šimtai katalonų rinkosi prie balsavimo apylinkių dalyvauti nepriklausomybės referendume, kurį draudžia Madridas, praneša naujienų agentūros AFP reporteriai.
Balsavimas turėjo prasidėti 7 val. Grinvičo (10 val. Lietuvos) laiku.
Barselonoje, taip pat Žironoje (isp. Cheronoje), Katalonijos prezidento Carleso Puigdemont'o (Karleso Pudžemono) bastione, žmonės sako dar prieš aušrą atėję prie balsaviečių, kad apgintų savo teisę balsuoti, nepaisydami centrinės vyriausybės mėginimų neleisti įvykti referendumui.
Centrinė Ispanijos vyriausybė yra tvirtai prieš šį balsavimą, teismų pripažintą nekonstituciniu; ji visais teisėtais būdais stengiasi, kad jis neįvyktų.
Teisėjų ir prokuratūros nurodymu policija konfiskavo balsalapius, sulaikė pagrindinius organizatorius, uždarė už referendumą agituojančius tinklalapius.
Tačiau išėję į gatves sekmadienio rytą rinkėjai yra pasiryžę, kad juos išgirstų.
„Katalonijoje dabar jau yra toks etapas, kai, mūsų nuomone, svarbu apsispręsti, ar norime likti Ispanijos dalimi“, – sakė naujienų agentūrai AFP 18-metis studentas Pau Vallsas (Pau Valsas).
Interviu agentūrai AFP C.Puigdemont'as tvirtino, kad jo vyriausybė „turi viską“, kad referendumas įvyktų šiame apie 7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turinčiame turtingame regione; beje, Katalonija sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Patys katalonai taip pat yra susiskaldę dėl nepriklausomybės, tačiau didelė dauguma norėtų, kad jiems būtų leista išspręsti šį klausimą teisėto referendumo keliu.
Pasak Enrico Milloso (Enriko Miljoso), aukščiausio centrinės valdžios pareigūno regione, Katalonijos regioninės policijos pajėgos „Mossos d' Esquadra“ šeštadienį uždarė 1 300 iš 2 315 balsaviečių.
Ispanijos vidaus reikalų ministerija vėliau pranešė, kad policija Katalonijoje uždarė daugumą balsaviečių.
Tačiau mažiausiai 160 jų mokyklose užėmė mokytojai, tėvai, moksleiviai; aktyvistai žada leisti ten žmonėms balsuoti.
Daugelis svarstė, ar policija mėgins jėga išvaryti juos.
Pasak regiono valdžios pareigūnų, balsavimas gali vykti ne tik mokyklos, bet ir sveikatos centruose, net senelių namuose.
Balsavietes saugoti žadėjo ir ūkininkai bei gaisrininkai.
Naujausi komentarai