- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Suomijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad tebesant susirūpinimui dėl didelės Maskvos organizuotos migracijos rizikos šalis pratęs savo sienos su Rusija perėjimo punktų uždarymo terminą po balandžio 14-osios „iki atskiro pranešimo“.
Suomijos vidaus reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad Šiaurės šalies nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai iškiltų rimta grėsmė, jei šimtai trečiųjų šalių piliečių ir toliau bandytų kirsti sieną iš Rusijos be tinkamų dokumentų.
„Remiantis valdžios institucijų pateikta informacija, rizika, kad instrumentalizuota migracija (iš Rusijos) atsinaujins ir plėsis, kaip buvo pastebėta anksčiau, išlieka tikėtina“, – teigė ministerija.
Praėjusių metų pabaigoje Suomija uždarė savo 1 340 km sausumos sieną su Rusija, pastebėjusi tinkamų dokumentų neturinčių migrantų plūstelėjimą. Per tris mėnesius nuo rugsėjo, po Suomijos įstojimo į NATO, į šalį atvyko daugiau kaip 1,3 tūkst. migrantų be tinkamų dokumentų ar vizų.
Dauguma migrantų atvyko iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, įskaitant Afganistaną, Egiptą, Iraką, Somalį, Siriją ir Jemeną. Didžioji dauguma jų pasiprašė prieglobsčio ES narėje Suomijoje, turinčioje 5,6 mln. gyventojų.
Suomijos pasienio apsaugos tarnyba anksčiau yra sakiusi, kad daugelis migrantų turi galiojančias darbo ar studijų vizas arba leidimą gyventi Rusijoje, kuri laikoma saugia šalimi.
Apkaltinęs Maskvą, kad ši sąmoningai siunčia migrantus į paprastai griežtai saugomą Rusijos ir Suomijos pasienio zoną, kuri taip pat yra ES išorės siena šiaurėje, ministro pirmininko Petteri Orpo (Peterio Orpo) kabinetas kelis kartus pratęsė terminą, kuriam uždaromi kontrolės punktai.
Nuo gruodžio 15-osios uždaryti visi aštuoni Suomijos ir Rusijos sausumos sienos perėjimo punktai. Krovininiams traukiniams skirtas pietryčių geležinkelio kontrolės punktas Vainikaloje lieka atviras, tačiau ketvirtadienį vyriausybė pranešė, kad nuo balandžio 15 dienos uždarys tris jūrų kontrolės punktus.
Migrantai ir toliau galės prašyti prieglobsčio Suomijoje, priklausančioje Šengeno zonai, – Suomijos oro uostuose ir uostuose, pranešė vyriausybė.
„Suomijos valdžios institucijos tai vertina kaip ilgalaikę situaciją, – sakė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen. – Šį pavasarį nepastebėjome nieko, kas leistų daryti išvadą, kad [migracijos] situacija reikšmingai pasikeitė.“
Be to, Suomijos vyriausybė mano, kad šiltesni pavasario orai padidins sieną pasiekiančių migrantų skaičių, todėl spaudimas rasti tvarų sprendimą Helsinkiui vis didesnis.
„Netoli Suomijos sienos Rusijos pusėje yra šimtai ir galbūt tūkstančiai žmonių, kurie gali būti panaudoti prieš Suomiją, – sakė M. Rantanen. – Instrumentalizuota migracija yra vienas iš būdų, kaip Rusija gali daryti spaudimą ir paveikti Suomijos bei ES saugumą ir socialinį stabilumą.“
Suomijos valdžios institucijos tai vertina kaip ilgalaikę situaciją.
Suomijos ministrų kabinetas šiuo metu rengia teisės akto projektą dėl kovos su instrumentalizuota migracija priemonių, įskaitant leidimą pasienyje su Rusija taikyti vadinamąjį apgręžimo metodą.
Nuo 2021 metų vasaros migrantai ir prieglobsčio prašytojai bando iš Baltarusijos patekti į Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Šios šalys bando užkirsti kelią nelegaliai migracijai apgręždamos migrantus ir sugrąžindamos juos į Baltarusiją.
Žmogaus teisių organizacijos kritikuoja ES nares ir sako, kad tarp migrantų yra nuo persekiojimo bėgančių žmonių, pagal tarptautinę teisę galinčių prašytis prieglobsčio.
Europos lyderiai šią migraciją vadina hibridiniu karu. Jie kaltina autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką kuriant naują, dirbtinį migracijos kelią ir taip siekiant destabilizuoti ES.
Suomijos vidaus reikalų ministerija teigė, kad pasiūlymas dėl teisės akto dėl migracijos turi būti kuo greičiau pateiktas parlamentui. Kad pasiūlymas būtų priimtas, jį turi paremti didžioji įstatymų leidėjų dauguma, o ekspertai, politikai ir piliečiai jį jau plačiai aptarė.
Anksčiau vyriausybė teigė, kad gavo tarptautinę paramą įstatymui iš ES ir kitų organizacijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltieji rūmai nepalaiko protestuotojų veiksmų užgrobiant Kolumbijos universiteto pastatą2
Amerikos universitetuose vykstant palestiniečius palaikantiems protestams, JAV prezidentas Joe Bidenas nepritaria tokiems veiksmams, kaip Kolumbijos universiteto pastato užgrobimas, antradienį pranešė Baltieji rūmai. ...
-
Nuo šių metų pradžios Ukrainoje pastatytos 337 slėptuvės nuo bombų1
Nuo šių metų pradžios visoje Ukrainoje pastatytos ir įrengtos 337 slėptuvės nuo bombų, feisbuke paskelbė Ukrainos strateginių pramonės šakų viceministras Tymuras Tkačenka, pranešė „Ukrinform“. ...
-
Kinijos technologijų milžino „Huawei“ pelnas išaugo 564 proc.
Technologijų milžino „Huawei“ pelnas pirmą ketvirtį padidėjo daugiau nei penkis kartus, antradienį parodė kontroliuojančiosios bendrovės pateikti duomenys. ...
-
Į Žemę po šešių Kinijos kosminėje stotyje praleistų mėnesių grįžo trys taikonautai
Į Žemę po šešių kosminėje stotyje „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) praleistų mėnesių saugiai grįžo trys Kinijos taikonautai. ...
-
Niujorko teisėjas skyrė D. Trumpui baudą už tylėjimo įsakymo pažeidimus
Niujorko teismo teisėjas, pirmininkaujantis Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) bylos dėl įtariamai nuslėptų mokėjimų už tylą nagrinėjimui, pirmadienį skyrė buvusiam JAV prezidentui 9 tūkst. dolerių (maždaug 8,4 tūkst. eurų) baudą už daugkartini...
-
Latvijos premjerė pranešė apie naują karinės pagalbos Ukrainai siuntą
Latvijos vyriausybė patvirtino naują karinės pagalbos Ukrainai siuntą, kurioje bus ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų bei stebėjimo dronų. ...
-
JT teismas atmetė Nikaragvos ieškinį Vokietijai dėl ginklų tiekimo Izraeliui1
Antradienį Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiasis teismas atmetė Nikaragvos prašymą imtis skubių priemonių, kad būtų sustabdytas Vokietijos ginklų eksportas į Izraelį. Teismas pareiškė, kad „aplinkybės nėra tokios“...
-
Ukrainos gynybos ministerija: verbavimo centrų skaičius iki birželio vidurio pasieks beveik 30
Iki birželio vidurio Ukrainoje planuojama atidaryto apie 30 Ukrainos kariuomenės verbavimo centrų. ...
-
ES pradėjo „Facebook“ ir „Instagram“ tyrimą dėl su EP rinkimais susijusios dezinformacijos
Europos Sąjunga antradienį pradėjo „Facebook“ ir „Instagram“ tyrimą dėl susirūpinimo, kad šios bendrovei „Meta“ priklausančios platformos nesugeba kovoti su dezinformacija internete prieš birželį vyksi...
-
Karolis III pirmą kartą pasirodė viešumoje po to, kai jam buvo diagnozuotas vėžys
Londone minios žmonių sveikino karalių Charlesą III (Karolį III), pirmą kartą oficialiai pasirodžiusį viešumoje po to, kai jam buvo diagnozuotas vėžys. ...