Buvusią sovietinę respubliką jau kuris laikas drebina protestai dėl siūlomo įstatymo projekto, kurį oponentai pasmerkė kaip panašaus represinio teisės akto Rusijoje, kuriuo Maskva slopina kritikus ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą, analogą.

Protestuotojai, daugiausia jaunimas, yra įsiutę dėl įstatymo projekto, sakydami, kad jis sužlugdys Kaukazo šalies viltį įstoti į Europos Sąjungą ir reikš demokratijos pabaigą šalyje.

Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, kuri pernai buvo priversta atsisakyti panašaus įstatymo projekto dėl didžiulio visuomenės pasipriešinimo, antradienį ketina priimti šį įstatymo projektą, argumentuodama, kad juo siekiama tik padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą.

Jei įstatymas bus priimtas, visos nepriklausomos nevyriausybinės (NVO) ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.

Pirmadienį parlamentarai per kelias minutes prastūmė įstatymo projektą parlamento teisės komitete.

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį protestavo prieš įstatymo projektą, o kai kurie iš jų liko visą naktį, kad neleistų valdančiosios partijos parlamento nariams pirmadienį įeiti į parlamento pastatą.

Auštant naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kaip policija sulaikė ir sumušė grupę protestuotojų.

Už parlamento esančioje nedidelėje gatvėje stovėjo šimtai riaušių policijos pareigūnų, kai kurie jų grūmėsi su protestuotojais.

Pareigūnai įspėjo, kad areštuos parlamentą užblokavusius žmones, tačiau tūkstančiai žmonių nepaisė įspėjimo ir vis tiek atėjo prie pastato vartų.

Protestams Sakartvele vadovauja Tbilisio universitetų studentai, kurie pirmadienį paskelbė streiką.

„Planuojame čia likti tiek, kiek reikės“, – AFP sakė 22 metų Mariam Kalandadzė.

Visada žinojome, kad esame Europos dalis. Apie tai žino kiekviena karta, ne tik Z ir tūkstantmečio kartos atstovai.

„Žinome šį scenarijų“

„Šis įstatymas reiškia, kad neprisijungsime prie Europos“, – pareiškė ji, pridurdama, kad to norėjo visą gyvenimą.

Protestuotojai kaltina „Sakartvelo svajonę“ meluojant, kai sako, kad šalis įstos į ES.

Jie teigia, kad įstatymo projektas priartins Sakartvelą prie autoritarinės Rusijos.

Siūlomas įstatymas primena 2012 metais priimtą represinį Rusijos įstatymą, naudojamą siekiant nutildyti kitaminčius.

„Jei šis įstatymas bus priimtas, pamažu tapsime Rusija. Žinome, kas nutiko ten ir Baltarusijoje“, – sakė 26-erių Archilas Svanidzė.

„Žinome šį scenarijų“, – pridūrė jis.

Protestų veidas – jaunoji Sakartvelo karta, daugelis jų yra jaunesni nei 30 metų arba yra ką tik baigę mokyklą.

Tačiau daugumą jų palaiko tėvai ir seneliai.

„Visada žinojome, kad esame Europos dalis. Apie tai žino kiekviena karta, ne tik Z ir tūkstantmečio kartos atstovai“, – sakė A. Svanidzė ir su pasididžiavimu pridūrė, kad jo tėvas protestavo didžiąją nakties dalį.

„Jei įstatymas bus priimtas, mes išvyksime“

Nuo 2012 metų valdžioje esanti „Sakartvelo svajonė“ protestuotojus vaizduoja kaip smurtaujančią minią ir gina įstatymą kaip būtiną šalies suverenumui užtikrinti.

Balandžio pradžioje „Sakartvelo svajonė“ netikėtai vėl pateikė įstatymo projektą parlamentui, kurio prieš metus buvo atsisakyta dėl didžiulio visuomenės pasipriešinimo.

Nuo tada valdančiosios partijos pirmininkas milijardierius Bidzina Ivanišvilis, kuris turtus susikrovė Rusijoje, paskelbė nevyriausybines organizacijas vidiniu priešu, apkaltino jas dirbant užsienio vyriausybėms ir rengiant revoliuciją.

Pareigūnai dažnai kaltina protestuotojus ir opoziciją ryšiais su ankstesne vyriausybe, kuriai vadovavo jų priešininkas Michailas Saakašvilis, šiuo metu sėdintis kalėjime.

„Ironiška tai, kad jie visada kritikuoja ankstesnę vyriausybę kaip korumpuotą ir žiaurią“, – sakė aštuoniolikmetė Salomė Lobdžanidzė, kuri pirmadienį neatvyko į paskaitas universitete, kad galėtų stovėti prie parlamento.

Kai žlugo ankstesnė Sakartvelo vyriausybė, jai buvo šešeri ir ji sakė, kad pavargo nuo šių ginčų.

S. Lobdžanidzė, į protestą atvykusi su draugu, teigė, kad įstatymas ją „sugniuždė“.

„Jei įstatymas bus priimtas, dauguma čia stovinčių žmonių išvyks [iš šalies]“, – sakė ji AFP.

Protestai atspindi, ko gero, didžiausią vidinę sumaištį dėl Sakartvelo geopolitinio likimo per visą naujausią šalies istoriją.