„Demokratijose sprendimai yra grindžiami tuo, ką žmonės sako. Galvoju, kad mūsų vyriausybė pasikalbės su opozicija ir prieis prie sprendimo“, – sakė jis, reaguodamas į minių Stambule raginimą sugrąžinti aukščiausią bausmę.

„Nebegalime to atidėlioti, mes šioje šalyje tie, kas surengia perversmą, turės sumokėti už tai kainą“, – sakė jis šalininkams po to, kai dalyvavo penktadienio pučo aukų laidotuvėse.

Po nesėkmingo penktadienio bandymo įvykdyti perversmą, tūkstančiai R.T. Erdogano šalininkų nuolat ragina sugrąžinti mirties bausmę.

Turkija mirties bausmės atsisakė 2004 metais, pagal reformas, kuriomis siekiama narystės Europos Sąjungoje (ES).

Jos sugrąžinimas sukels dar daugiau kliūčių tarp ES ir Ankaros ir taip įstrigusiose derybose dėl Turkijos narystės.

R.T. Erdoganas pakartojo raginimą Jungtinėms Valstijoms išduoti ten gyvenantį turkų dvasininką Fethullah Guleną (Fetchulą Giuleną), kurį, drauge su jo šalininkų „teroristine organizacija“, kaltina dėl pastarojo bandymo įvykdyti perversmą.

Pensilvanijoje duodamas retą interviu, F. Gulenas „griežčiausiais žodžiais“ pasmerkė tą kariškių maištą ir atmetė kaltinimus, kad yra perversmo sumanytojas, be to, užsiminė, kad R.T. Erdoganas ir pats galėjo jį surežisuoti.

Anksčiau R.T. Erdoganas apsiašarojo per savo seno draugo Erolo Olcako (Erolo Olčako) ir jo 16-mečio sūnaus, kurie penktadienį buvo nušauti prie tilto per Bosforo sąsiaurį, laidotuves.

Užkirstų kelią į ES

Vokietija pirmadienį perspėjo Turkiją, kad potencialus Ankaros sprendimas atkurti šalyje mirties bausmę reikštų derybų dėl stojimo į Europos Sąjungą pabaigą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) po kariškių nesėkmingo mėginimo nuversti jo vyriausybę sakė, kad šalis svarstys galimybę grąžinti mirties bausmę.

Reaguodama į tą pareiškimą, Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė žurnalistams: „Įvesti mirties bausmę Turkijoje reikštų derybų dėl narystės ES pabaigą.“

Kandidatė į Europos Sąjungos (ES) nares Turkija negalėtų prisijungti prie šio bloko, jei po nesėkmingo praėjusios savaitės karinio perversmo sugrąžintų mirties bausmę, pirmadienį sakė ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini).

„Leiskite man pasakyti labai aiškiai...Jokia šalis negali tapti ES valstybe, jei įveda mirties bausmę“, – sakė F. Mogherini, kai jos buvo paklausta apie galimą poveikį jau ir taip seniai įstrigusioms deryboms dėl narystės su Ankara.

Kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) žurnalistams sakė, kad Berlynui iškilo rimtų klausimų dėl Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) atsako į sužlugdytą penktadienio karinį perversmą.

S.Seibertas sakė, kad toks žingsnis reikštų „derybų dėl narystės ES pabaigą“.

Pasak S.Seiberto, ES yra „įstatymų ir vertybių bendrija“ ir su tomis vertybėmis aukščiausia bausmė nėra suderinama.

„Vokietija ir ES yra užėmusios aiškią poziciją: mes kategoriškai nepritariame mirties bausmei. Šalis su mirties bausme negali būti ES narė“, – sakė jis ir paragino vyriausybę Ankaroje imtis proporcingo atsako.

„Pirmosiomis valandomis po žlugusio perversmo buvome liudininkai piktinančių kaprizo ir keršto scenų prieš kareivius gatvėse, – sakė S.Seibertas. – Su tuo negalima sutikti.“

Jis pakartojo, kad Vokietija „smerkia“ bandymą perimti valdžią, bet pabrėžė, kad Turkijos vyriausybės atsakas turi būti „proporcingas“ ir „grindžiamas įstatymo valdžia“.

„Su tuo kontekstu mums reikia aiškiai pasakyti: tai kelia sudėtingų ir susirūpinimą keliančių klausimų, kai kitą dieną po bandymo įvykdyti perversmą nuo savo postų yra nušalinama 2 500 teisėjų“, – sakė jis.

„Demokratijose sprendimai yra grindžiami tuo, ką žmonės sako. Galvoju, kad mūsų vyriausybė pasikalbės su opozicija ir prieis prie sprendimo“, – sekmadienį sakė prezidentas, reaguodamas į minių Stambule raginimą sugrąžinti aukščiausią bausmę.

Reikalingi debatai

Turkijos premjeras Binali Yildirimas (Binalis Jildirimas) pirmadienį sakė, kad jo vyriausybė negali likti abejinga reikalavimams sugrąžinti mirties bausmę ir ja nubausti perversmininkus, bet pridūrė, kad šis klausimas turi būti apsvarstytas parlamente.

„Žmonių reikalavimas mums yra įsakymas. Nebūtų teisinga veikti skubotai, bet mes negalime ignoruoti savo piliečių reikalavimo, – sakė B. Yildirimas. – Tai klausimas, kurį reikia apsvarstyti parlamente, nes jis reikalauja konstitucijos pataisos.“