Quantcast

V. Putinas per retą susitikimą ragino Armėniją ir Azerbaidžaną mažinti įtampą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paragino Armėnijos premjerą Nikolą Pašinianą ir Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Aliyevą (Ilhamą Alijevą) mažinti įtampą ir spręsti ginčus, likusius po pernai kilusio karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

V. Putinas abu lyderius priėmė per retą tiesioginį susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje po anksčiau šį mėnesį įsiplieskusių naujų susirėmimų tarp abiejų Kaukazo kaimynių.

„Šimtmečius buvome suvienytos valstybės dalis, mus sieja gilūs istoriniai ryšiai, – sakė V. Putinas po atskirų darybų su kiekvienu iš jų. – Turėtume siekti juos atkurti ir ateityje puoselėti.“

Jis paragino N. Pašinianą ir I. Aliyevą, pastarąjį kartą susitikusius sausį, dažniau palaikyti tiesioginius ryšius.

„Kuo daugiau kontaktų, įskaitant tiesioginius, tuo geriau“, – pabrėžė Rusijos prezidentas.

V. Putinas pasveikino planus gruodžio 15 dieną Briuselyje surengti abiejų šalių varžovių susitikimą ir nurodė, kad aptarė šį klausimą su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu).

Visi trys lyderiai susitiko praėjus mažiau nei dviem savaitėms po didžiausių susirėmimų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų, kilusių po pernai vykusio karo. Pernykštis konfliktas truko šešias savaites ir pareikalavo daugiau nei 6,5 tūkst. žmonių gyvybių.

V. Putinas teigiamai įvertino faktą, jog pastarojo meto susirėmimai, per kuriuos žuvo šeši Armėnijos ir septyni Azerbaidžano kariai, neperaugo į „plataus masto“ karą.

Susitikimas Sočyje buvo surengtas sukakus tarpininkaujant Maskvai sudarytų paliaubų, kuriomis buvo nutrauktas praėjusių metų konfliktas, pirmosioms metinėms.

Vadovai aptarė abiejų Kaukazo šalių nesutarimus dėl sienų nubraižymo, Jerevanui kaltinant Baku pajėgas, kad šios esą neseniai įsiveržė į jo suverenią teritoriją.

„Esame pasirengę skubiai pradėti dirbti prie delimitacijos ir taikos sutarties, kad vėl išmoktume gyventi kaimyniškai“, – pareiškė I. Aliyevas.

Tuo metu N. Pašinianas nurodė, kad Armėnija „taip pat pasirengusi pradėti sienų delimitaciją ir demarkaciją“.

Pasak armėnų premjero, V. Putinas ir Rusijos taikdariai „atlieka svarbų vaidmenį stabilizuojant padėtį regione“.

Lyderiai taip pat aptarė galimybę atstatyti Sovietų Sąjungos laikų transporto jungtis tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, šiuo metu uždarytas dėl abipusės blokados.

„Visi – įskaitant Rusiją kaip kaimynę – yra suinteresuoti [transporto] jungčių atkūrimu“, –  pabrėžė V. Putinas.

Baku ir Ankara aktyviai spaudžia atkurti istorinį sausumos koridorių, jungiantį Azerbaidžaną su jo eksklavu Nachičevane, taip pat su labiau nutolusia Turkija per Armėnijos Siuniko provinciją. Apie tokią galimybę užsiminta pernai lapkritį sudarytame susitarime dėl ugnies nutraukimo.

Rusija palaiko planus atnaujinti susisiekimą sausuma, nors pagrįstu laiko Armėnijos nepritarimą tokiam koridoriui.

Penktadienį Azerbaidžanas perdavė Jerevanui du armėnus – karį ir civilį gyventoją, sulaikytus po pernai paskelbtų paliaubų, pranešė Baku.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

LIETUVOS LANDSBERGINIAMS KIEMSARGIUKAMS

LIETUVOS LANDSBERGINIAMS KIEMSARGIUKAMS portretas
Mokykitės diplomatijos. Armėnija ir Azerbaidžanas, nuo neatmetamų laikų, nesuranda bendros kalbos ir jau daugelį metų kariauja tarpusavyje. Taika 50 metų buvo, kai abi šalys buvo Tarybų sąjungos sudėtyje. Iširus - vėl prasidėjo nesusipratimai. Jeigu ne Putinas - Armėnija jau būtų nušluota nuo žemės paviršiaus. Mokykitės diplomatijos su kitomis valstybėmis ypatingai su kaimynais. Mokytis tikrai yra iš ko.

ir

ir portretas
teisingai reialauja nes visa si genocida uzkure erdoganato kuri skatyna bidartistai/?======
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių