„Gyvename pavojingesniame pasaulyje – su terorizmu, neramumais, ypač į pietus nuo Aljanso: Irake, Sirijoje, Šiaurės Afrikoje“, – NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė naujienų agentūrai AP prieš susitikimą Lenkijos sostinėje, kuris jau yra vadinamas svarbiausiu Aljanso renginiu nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

„Tačiau taip pat su Rusija, kuri (dabar) yra kategoriškesnė; Rusija, kuri nuo 2000 metų Rusija patrigubino savo išlaidas gynybai ir kuri panaudojo jėgą prieš nepriklausomą valstybę Europoje – Ukrainą“, – pridūrė jis, omenyje turėdamas revanšistinį Rusijos elgesį po Maskvos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir separatistinio konflikto Rytų Ukrainoje.

„Tai iš tikrųjų pakeitė mūsų saugumo aplinką, – pripažino J.Stoltenbergas. – NATO turi reaguoti. Kai pasaulis keičiasi, mes (irgi) turime keistis.“

Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo ruožtu ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje pakirto Vakarų pasitikėjimą Maskva.

„Jeigu žodžiais ir darbais keliamas klausimas dėl įstatymų veiksnumo ir sienų neliečiamumo, tuomet, žinoma, pasitikėjimas yra prarandamas“, – ji sakė Vokietijos parlamentui.

Kanclerė pažymėjo, kad „Rusijos veiksmai sukėlė didelį nerimą mūsų rytinėms sąjungininkėms“, todėl Baltijos šalims ir Lenkijai „reikia aiškaus Aljanso padrąsinimo“, kad jų saugumas bus užtikrinamas pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos.

Vokietijos lyderė, mokanti rusų kalbą ir palaikiusi dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per Ukrainos krizę, nepaisant jų nuomonių skirtumų, taip pat sakė, kad Vakarai privalo toliau kalbėtis su Maskva.

Pasak A.Merkel, nors pasitikėjimas Rusija yra prarastas, NATO tęs savo dvigubą atgrasymo ir dialogo politiką Maskvos atžvilgiu.

„Atgrasymas ir dialogas, aiškus įsipareigojimas užtikrinti solidarumą su mūsų aljanso partneriais pagal NATO sutarties 5-ąjį straipsnį ir dialogui ištiesta ranka – visa tai tarpusavyje nesikerta. Ne, visa tai išties yra neatsiejama“, – tikino ji.

„Klausimas dėl pasitikėjimo Vakarais“

Neseniai transatlantinėje bendrijoje atsirado dar vienas neaiškumo veiksnys, kai Britanijos rinkėjai referendume nusprendė, kad jų šalis, kuri yra didžiausia karinė galia Europoje, turi pasitraukti iš Europos Sąjungos. Plebiscitas įvyko tuo pačiu metu, kai ES ir JAV vadovaujamas karinis aljansas planuoja precedento neturinčiu mastu koordinuoti savo veiksmus saugumo ir gynybos srityje.

Britanijos rinkėjų birželio 23 dieną pareikšta valia „iš tikrųjų kelia klausimą dėl pasitikėjimo Vakarais“, anksčiau šią savaitę sakė Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo biuro Varšuvoje direktorius Michalas Baranowskis (Michalas Baranovskis).

„Tačiau yra vilties, kad britai nuspręs dvigubai daugiau susitelkti į NATO ir būti supernaudingais NATO, nes jie nebus Europos Sąjungoje“, – pridūrė jis.

Varšuvoje susirinksiantys valstybių ir vyriausybių vadovai oficialiai pritars didžiausiam Aljanso kolektyvinių pajėgumų sustiprinimui nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Be kita ko, Lenkijoje ir Baltijos šalyse planuojama dislokuoti keturis sustiprintus daugiašalius batalionus, vadovaujamus JAV, Britanijos, Kanados ir Vokietijos.

Naujieji daliniai, kuriuos sudarys apie 4 tūkst. karių, turi tapti palaikymo priemone, turinčia padrąsinti NATO rytines sąjungininkes, jaučiančias Maskvos keliamą grėsmę, taip pat perspėti Rusiją, kad bet koks karinis įsibrovimas į kraštines bloko nares gali peraugti į didelio masto konfliktą su visu Aljansu.

„NATO pagrįsta esmine idėja – vienas už visus ir visi už vieną“, – pabrėžė J.Stoltenbergas.

Toliau pietuose planuojama įkurti Rumunijos vadovaujamą daugiašalę brigadą, kuri būtų dalis padidinto NATO dalyvavimo, turinčio padrąsinti ir apsaugoti sąjungininkes, sunerimusias dėl Maskvos demonstruojamų karinių raumenų Baltijos jūroje.

„Reikšmingiausias atgrasymo ir gynybos pasiekimas“

Priemonės, kurios bus paskelbtos Varšuvoje, kartu su papildomais JAV ir kai kurių kitų bloko narių veiksmais, yra „reikšmingiausias per dešimtmečius Aljanso atgrasymo ir gynybos pasiekimas“, sakė Lenkijos ambasadorius prie NATO Jacekas Najderis (Javekas Naideris) per spaudos konferenciją Briuselyje.

Rusijos pareigūnai jau pažadėjo imtis neįvardytų, bet atitinkamų atsakomųjų priemonių.

„Sovietų Sąjungos nebėra; Varšuvos sutartis liovėsi egzistavusi“, – neseniai sakė V.Putinas, turėdamas omenyje nebeveikiantį karinį aljansą tarp Maskvos ir buvusių komunistinių Rytų Europos šalių, kuris taip pat buvo oficialiai įkurtas Lenkijos sostinėje.

„Tačiau dėl kažkokių priežasčių NATO toliau plečia savo infrastruktūrą ir artėja prie Rusijos sienų“, – pridūrė rusijos lyderis.

Tačiau vienas nepriklausomas Vašingtono analitikas teigia, kad šie NATO veiksmai yra „per menki ir pavėluoti“, prognozuodamas, kad jie praktiškai nepadėtų atremti Maskvos ginkluotųjų pajėgų, oficialiai turinčių 1 mln. karių.

„Tai minimalios pastangos, (susidedančios) iš laipsniškų žingsnių“, – sakė AP vyresnysis tyrėjas Jorge Benitezas (Chorchė Benitesas), dirbantis Brento Scowcrofto (Brento Skaukrofto) tarptautinio saugumo centre.

„Maži mūsų žingsniai bus greitai nustelbti to, ką daro rusai“, – pažymėjo jis.

„Besitęsianti Europos saugumo erozija“

Taip pat prognozuojama, kad Varšuvoje bus paskelbti sprendimai, susiję su NATO pastangomis projektuoti stabilumą už aljanso sienų.

Didžiausią susirūpinimą kelia džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS), kontroliuojantis dideles teritorijas Sirijoje ir Irake bei surengęs niokojančių mirtininkų išpuolių NATO šalių sostinėse Paryžiuje ir Briuselyje.

Ši ekstremistinė organizacija taip pat įtariama praeitą savaitę surengusi ataką Stambulo tarptautiniame oro uoste, kur susisprogdinus trims mirtininkams žuvo 45 žmonės.

Tikimasi, kad Varšuvoje NATO lyderiai susitars „kaip galėtume tai pat daugiau nuveikti kovoje su terorizmu, įskaitant dalijimosi žvalgybos duomenimis stiprinimą“, sakė J.Stoltenbergas.

Aljanso oro žvalgybos lėktuvai AWACS tikriausiai bus pasiųsti skraidyti virš „Islamo valstybės“ kontroliuojamų teritorijų Sirijoje ir Irake, padedant JAV vadovaujamai koalicijai kovoti su ta grupuote – galbūt nuo ateinančio rudens.

Lyderiai taip pat tikriausiai inicijuos Irako kariuomenės mokymų ir pajėgumų stiprinimo programas, taip pat pasižadės atnaujinti Afganistano vyriausybės bei saugumo pajėgų finansavimą bei mokymus, didėjant Talibano sukilėlių spaudimui.

„Mums reikia, kad NATO toliau prisitaikytų, kad galėtų reaguoti į besitęsiančią Europos saugumo eroziją“, – sakė Britanijos ambasadorius prie Aljanso Adamas Thomsonas (Adamas Tomsonas).