Antradienį Briuselyje per didžiulius sprogimus oro uoste ir metropoliteno stotyje žuvo mažiausiai 35 žmonės, maždaug 200 - sužeisti. Aukų skaičius dar gali augti. 

Apie 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku du sprogimai driokstelėjo Zaventemo oro uosto terminalo pagrindinėje išvykimo salėje. Trečias sprogimas po 8 val. vietos laiku nugriaudėjo Malbeko traukinių stotyje netoli Europos Sąjungos pagrindinių pastatų.

Kalta „Islamo valstybė“

 Džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) prisiima atsakomybę už mirtinas antradienio atakas Briuselyje, paskelbė savo tinklalapyje naujienų agentūra, susijusi su džihadistais.

„Islamo valstybės kovotojai surengė virtinę sprogimų sprogstamaisiais diržais ir įtaisais, taikydamiesi į oro uostą ir centrinę metro stotį Belgijos sostinės Briuselio centre, šalyje, kuri dalyvauja tarptautinėje koalicijoje prieš Islamo valstybę“, – nurodė naujienų agentūra „Aamaq“.

Paskelbė apie pabėgusį įtariamąjį

Belgijos policija paskelbė pranešimą apie ieškomą pabėgusį įtariamąjį, siejamą su antradienį buvusiu sprogdinimu Briuselio oro uoste, kur žuvo mažiausia 14 žmonių.

Per televiziją CCTV parodytas beveik prieš pat sprogimus užfiksuotas įtariamojo atvaizdas – akiniuotas vyras ožiška barzdele, vilkintis baltą striukę, užsidėjęs juodą skrybėlę, stumiantis vežimėlį su didžiuliu juodu lagaminu .

Kiti du greta jo vežimėlius su panašiu bagažu stumiantys tamsiaplaukiai vyrai, kaip manoma, susisprogdino. Abu jie mūvėjo po juodą pirštinę ant kairės rankos.

Belgijos pareigūnai sako, kad antradienio rytą pagrindinėje oro uosto salėje sprogo dvi bombos, mažiausiai vienas šių sprogimų buvo savižudiškas.

Trečioji, nesprogusi bomba buvo rasta vėliau, sakė regiono gubernatorius.

„Į pastatą buvo įneštos trys bombos, iš kurių viena nesprogo“, – sakė Lodewijkas De Witte (Lodeveikas De Vitė), Flamandų Brabanto provincijos gubernatorius per spaudos konferenciją oro uoste.

Jis dar paaiškino, kad policiją trečiąjį sprogmenį susprogdino kontroliuojamu būdu.

Susisprogdino mirtininkas

Mažiausiai vieną iš sprogimų, sukrėtusių Briuselio tarptautinį oro uostą, sukėlė sprogdintojas mirtininkas, pranešė Belgijos federalinis prokuroras.

„Įvyko du sprogimai išvykimo zonoje; iš jų vieną tikriausiai sukėlė mirtininkas sprogdintojas“, – prokuroras Fredericas Van Leeuwas (Fredericas Van Leuvas) sakė per bendrą spaudos konferenciją su premjeru Charles'u Micheliu (Šarliu Mišeliu).

Federalinis prokuroras pridūrė, kad visi trys sprogimai buvo teroristiniai išpuoliai.

Du sprogimai nugriaudėjo Zaventemo oro uosto išvykimų salėje. Visi skrydžiai iš to oro uosto buvo atšaukti, o atvykstantys reisai nukreipti į kitus oro uostus. Sprogimai driokstelėjo tuo metu, kai oro uoste būna daugiausiai keleivių. Virš terminalo matėsi kylantis dūmų debesis. 

Briuselio oro uoste antradienį per du atskirus sprogimus žuvo 14 žmonių, sužeista daugiau kaip 90, pranešė ugniagesių tarnybos atstovas naujienų agentūrai AFP.

„Sužeistųjų yra 96, negyvųjų – 14. Šie skaičiai, matyt, keisis. Tikimės vakare turėti jau galutinius skaičius“, – sakė atstovas.

Metropoliteno stotyje – apie 20 aukų

Sprogimas Malbeko stotyje driokstelėjo per rytinį eismo piką. Televizijos reportažuose matėsi iš įėjimo į stotį virstantys juodi dūmai. Metropoliteno bendrovė vėliau pranešė, kad traukinių eismas stabdomas, o visos stotys uždaromos.

Briuselio metropoliteno stotyje antradienį nugriaudėjęs sprogimas nusinešė maždaug 20 žmonių žuvo gyvybių, dar 106 buvo sužeisti, pranešė sostinės meras Yvanas Mayeuras (Yvanas Majeras).

„Remiantis pirminiais skaičiais, žuvo maždaug 20 žmonių ir dar 106 buvo sužeisti, iš jų 17– labai sunkiai, 23– sunkiai“, – sakė meras, padėtį Malbeko stotyje apibūdindamas kaip „labai chaotišką“.

Stiprinama atominių jėgainių apsauga

Belgija sustiprino saugumo priemones šalies branduolinėse jėgainėse po antradienį įvykdytų mirtinų išpuolių sostinėje Briuselyje, pranešė naujienų agentūra „Belga“.

„Stebėjimas sustiprintas, taip pat sustiprintos saugumo priemonės branduolinėse jėgainėse, – sakoma agentūros pranešime. – Transporto priemonės tikrinamos ten budinčių policininkų ir karių.“

Vasarį pareigūnai, tiriantys lapkritį Paryžiuje įvykdytas teroro atakas, vieno svarbaus įtariamojo namuose rado vaizdo įrašą, kuriame matomas vienas aukšto rango Belgijos branduolinės energetikos pareigūnas.

„Nutiko tai, ko bijojome“

Belgijos premjeras Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pareiškė, kad Briuselis antradienį tapo „aklų, nuožmių ir bailių“ atakų taikiniu, kai per sprogdinimus viename oro uoste ir metropoliteno stotyje driokstelėjo trys sprogimai, užmušę arba sužeidę dešimtis žmonių.

„Tai tragedijos diena, juoda diena, – sakė Ch.Michelis kalbėdamas per nacionalinę televiziją. – Dvi atakos buvo įvykdytos šį rytą Zaventamo oro uoste ir Malbeko metropoliteno stotyje – aklos, nuožmios, bailios atakos“.

„Esama daug žuvusiųjų ir daug sužeistųjų – kai kurie jų sužeisti sunkiai“, – pridūrė premjeras.

Ch.Michelis sakė, kad „nutiko tai, ko bijojome“, ir pažymėjo, jog pareigūnai nuogąstauja, jog gali būti surengta daugiau išpuolių.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernardas Cazeneuve'as (Bernaras Kazenevas) antradienį nurodė, kad 1,6 tūkst. policijos pareigūnų pasiųsti į sienų perėjas, taip pat oro, jūrų ir geležinkelių transporto infrastruktūrą. B.Cazeneuve'as paragino Europą toliau stiprinti koordinavimą ir kovą su terorizmu.

Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) antradienį pareiškė, kad asmenys, organizavę pražūtingus sprogdinimus Briuselio oro uoste ir vienoje metropoliteno stotyje, tikriausiai tebėra laisvėje.

„Tyrimas tebevyksta ... nes nuogastaujame, kad tie žmonės tebėra laisvėje“, – D.Reyndersas sakė televizijai RTBF po spaudos konferencijos Belgijos sostinėje.

Ataka prieš demokratinę Europą

Sukrėsti Europos lyderiai reiškė solidarumą su Belgija, pasisakydami už glaudesnį bendradarbiavimą kovoje su terorizmu žemyne, kuriame jau kelis mėnesius buvo nerimaujama dėl potencialių išpuolių.

„Per atakas Briuselyje buvo smogta visai Europai“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir paragino Europą imtis „gyvybiškai svarbių žingsnių, atsižvelgiant į grėsmės rimtumą“.

Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) pareiškė, kad Briuselyje įvykdyti sprogdinimai žymi „labai liūdną dieną“ Europai.

Amane viešinti F.Mogherini per bendrą spaudos konferenciją su Jordanijos užsienio reikalų ministru Nasseru Judeh (Nasiru Džudu) apsiašarojusi sakė: „Tai ... labai liūdna diena Europai, kai Europa ir jos sostinė kenčia tokį patį skausmą, su kuriuo šis (Artimųjų Rytų) regionas susidurdavo – ir iki šiol susiduria kiekvieną dieną.“

„Šios atakos – tai dar vienas teroristų nuopuolis, tarnaujant neapykantai ir smurtui, – savo ruožtu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas. – Reiškiu nuoširdžiausią užuojautą aukų šeimoms ir draugams.“

„ES institucijos naudojasi Briuselio svetingumu ir Belgijos vyriausybės bei liaudies dosnumu. Europos Sąjunga atsidėkos solidarumu ir vykdys savo pareigą, kad padėtų Briuseliui, Belgijai ir visai Europai kovoti su terorizmo grėsme, su kuria visi susiduriame“, – sakoma trumpame D.Tusko pranešime.

Briuselyje įvykdyti sprogdinimai yra „ataka prieš demokratinę Europą“, pareiškė Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas (Stefanas Liofvenas).

„Tai ataka prieš demokratinę Europą. Mes niekada nesutiksime, kad teroristai atakuoja mūsų atviras visuomenes“, – premjero žodžius citavo naujienų agentūra TT.

Tuo tarpu Danijos premjeras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) savo „Twitter“ žinutėje šiuos išpuolius irgi pasmerkė, vadindamas juos „pasibjaurėtina ataka“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat pareiškė, jog šie sprogdinimai „dar kartą parodė, kad terorizmas neturi sienų ir kelia grėsmę žmonėms visame pasaulyje“, sakoma Kremliaus pranešime.

„Kovai su šiuo blogiu reikalingas gyvybiškai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas“, – pridūrė jis.

ES lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą

Europos Sąjungos 28 valstybių vadovai antradienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame sakoma, kad išpuoliai Briuselyje buvo ataka prieš demokratiją, ir žadama kovoti su terorizmu „visomis būtinomis priemonėmis“.

Per išpuolius Briuselio oro uoste ir miesto centre esančioje metropoliteno stotyje žuvo mažiausiai 35 žmonės ir dar maždaug 200 buvo sužeisti.

„Europos Sąjunga gedi šios dienos teroro atakų Briuselyje aukų. Tai buvo išpuolis prieš mūsų atvirą demokratinę visuomenę“, – sakoma ES valstybių ir institucijų vadovų pareiškime.

„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės tvirtai solidarizuojasi su Belgija ir yra pasiryžusios kartu atremti šią grėsmę visomis būtinomis priemonėmis“, – nurodoma jame.

D. Cameronas: neleisime teroristams laimėti

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) antradienį pasmerkė „pasibaisėtinus“ išpuolius Briuselyje ir pareiškė, kad Europa turi būti vieninga kovoje su terorizmo grėsme.

„Mes niekada neleisime tiems teroristams laimėti“, – sakė D.Cameronas po skubaus ministrų kabineto posėdžio Dauning Strite.

„Mes susiduriame su labai realia teroristine grėsme įvairiose Europos šalyse ir mes turime į tai reaguoti viskuo, ką turime“, – kalbėjo jis.

Didžiosios Britanijos kovos su terorizmu vadovas Markas Rowley (Markas Roulis) anksčiau sakė, kad po sprogimų Briuselio oro uoste ir metropolitene policijos pajėgos stiprinamos Londono transporto mazguose.

D.Cameronas sakė kalbėjęs su savo Belgijos kolega Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir pareiškęs jam savo užuojautą.

„Aš visiškai solidarizuojuosi su jais šiuo labai sunkiu laiku, – sakė jis. – Atakos buvo Belgijoje, bet tokių atakų galėjo būti ir Britanijoje“.

„Dabar sunkūs laikai, – tie pasibaisėtini teroristai, bet mes turime būti vieningi ir daryti viską ką galime, kad juos sustabdytume ir užtikrintumėme, jog nors jie atakuoja mūsų gyvenimo būdą ir atakuoja mus dėl to, kas mes esame, mes niekada neleisime jiems laimėti“, – kalbėjo premjeras.

D.Cameronas prisiminė 2005 metų liepos 7 dienos islamistų teroro išpuolius Londono transporto sistemoje, kur tada žuvo 52 žmonės.

„Šiandien turėtumėme reikšti užuojautą ir gailestį Belgijos žmonėms, kurie išgyveno šį pasibaisėtiną teroro išpuolį“, – sakė jis.

„Mes šioje šalyje žinome, kaip tai yra, nes mes išgyvenome liepos 7-ąją“, – patikino D.Cameronas.

Prancūzijos prezidentas: šie sprogimai - smūgis visai Europai

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) antradienį pareiškė, kad mažiausiai 35 žmonių gyvybes nusinešusios atakos Briuselyje buvo smūgis „visai Europai“.

„Atakomis Briuselyje buvo suduota visai Europai, – sakoma F.Hollande'o pareiškime, kuriame Senasis Žemynas taip pat raginamas imtis „esminių veiksmų grėsmės rimtumo akivaizdoje“.

„Mes kariaujame. Per kelis pastaruosius mėnesius Europoje mes išgyvenome keletą karo aktų“, – sakė Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas).

Vėliau M.Vallsas sakė, kad atėjo „laikas priimti“ visoje Europoje oro linijų keleivių duomenų registravimo sistemą, nepaisant būgštavimų dėl asmeninių duomenų saugumo, ypač tarp kairiųjų pažiūrų parlamentarų.

„Sakau, ypač socialistų ir aplinkosaugininkų grupuotėms Europos Parlamente, kad visi turi prisiimti savo įsipareigojimus, – sakė M.Vallsas Prancūzijos parlamente. – Mes praradome daug laiko šiam klausimui“.

Prancūzija buvo viena šalių, kurios nuo 2010 metų aktyviausiai pasisakė už Europos Sąjungos keleivio duomenų įrašo (PNR) sistemą, kuri apimtų visus tarptautinius ir ES tarpmiestinius skrydžius, užtikrinant surinktų duomenų apsaugą.

Europos Parlamento Pilietinių laisvių komitetas balsavo už šios sistemos įdiegimą gruodžio mėnesį, praėjus daugiau nei mėnesiui po teroro išpuolių Paryžiuje, ir šių metų pradžioje ši sistema turėjo būti pradėta diegti.

Lapkričio 13-ąją išpuoliai Paryžiuje nusinešė 130 gyvybių, praėjus 10 mėnesių nuo atakų prieš satyrinį laikraštį „Charlie Hebdo“ ir žydų prekybos centrą, kur žuvo 17 žmonių.

Kai kurie tuose aktuose dalyvavusieji buvo iš Briuselio.

Paskutinis iš dešimties lapkričio išpuoliuose dalyvavusių gaujos narių likęs gyvas Salahas Abdeslamas (Salahas Abdislamas) buvo suimtas penktadienį Belgijoje, kur gauja turėjo atsarginių butų ir regis gana platų paramos tinklą.

Sekmadienį kalbėdamas Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) pažymėjo, kad S.Abdeslamas sakė „buvęs pasirengęs vėl padaryti kai ką Briuselyje“.

Po kruvinų antradienio išpuolių Briuselyje F.Hollande'as tarėsi su Belgijos premjeru Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu); jiedu ap

Lapkričio 13-ąją išpuoliai Paryžiuje nusinešė 130 gyvybių, praėjus 10 mėnesių nuo atakų prieš satyrinį laikraštį „Charlie Hebdo“ ir žydų prekybos centrą, kur žuvo 17 žmonių.

Kai kurie tuose aktuose dalyvavusieji buvo iš Briuselio.

Paskutinis iš 10 lapkričio išpuoliuose dalyvavusių gaujos narių likęs gyvas Salahas Abdeslamas (Salahas Abdislamas) buvo suimtas penktadienį Belgijoje, kur gauja turėjo atsarginių butų ir regis gana platų paramos tinklą.

Sekmadienį kalbėdamas Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) pažymėjo, kad S.Abdeslamas sakęs „buvęs pasirengęs vėl padaryti kai ką Briuselyje“.

Po kruvinų antradienio išpuolių Briuselyje F.Hollande'as tarėsi su Belgijos premjeru Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu); jiedu pasikeitė „informacija ir žvalgybos duomenimis“, aptarė „policijos ir saugumo bendradarbiavimo klausimus“ , nurodė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernard'as Cazeneuve (Bernaras Kazenevas) anksčiau paskelbė, kad po išpuolių Briuselyje Paryžius prie pasienio postų, taip pat oro, jūros ir geležinkelių transporto struktūrų skiria papildomai 1600 policininkų.

Stiprinti saugomo priemones pasienyje, oro uostuose ir geležinkelio stotyse ėmėsi ir Vokietija bei Olandija.

Ban Ki-moonas pasmerkė išpuolius

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) antradienį pasmerkė mirtinus išpuolius Briuselyje, pavadino juos „niekingais“ ir pareikalavo, kad kaltieji būtų teisiami.

Per tris sprogimus Briuselio oro uoste ir metropolitene rytinio piko metu žuvo apie 35 žmonės, sužeista daugiau kaip 200.

„Niekingos atakos smogė šiandien Belgijos širdyje Europos Sąjungos centre, – sakoma jo tarnybos paskelbtame pranešime. – Generalinis sekretorius tikisi, kad atsakingieji už tai bus greitai atiduoti teismui“.

Ban Ki-moonas pareiškė „nuoširdžiausią užuojautą“ nukentėjusiems ir solidarumą su Belgijos žmonėmis ir vyriausybe.

Generalinis sekretorius „yra įsitikinęs, kad Belgijos ir Europos nenutrūkstamas laikymasis žmogaus teisių, demokratijos ir taikaus sambūvio principų bus tvarus atsakas į neapykantą ir smurtą“, – sakoma JT pranešime.

Eifelio bokšte – Belgijos vėliava

Paryžiaus Eiffelio (Eifelio) bokštas antradienio vakarą buvo apšviestas Belgijos vėliavos spalvomis, demonstruojant Prancūzijos solidarumą su ta šalimi po Briuselyje įvykdytų pražūtingų teroro atakų, paskelbė Paryžiaus merė Anne Hidalgo (An Hidalgo).

Belgijos vėliavos spalvos – juoda, geltona ir raudona.

„Šiandien buvo nusitaikyta į pačią Europos širdį, – pabrėžė A.Hidalgo. – Ir vėl puolamos jos esminės vertybės: laisvė, humanizmas, tolerancija ir nesvyruojantis įsipareigojimas demokratijai.“

Aukščiausio lygmens parengtis

Belgijos institucijos paskelbė, kad šalies antiteroristinių tarnybų parengtis padidinta nuo trečio iki ketvirto, aukščiausio, lygmens. Saugumo parengtis taip pat buvo padidinta visuose Paryžiaus oro uostuose.

Po sprogdinimų Belgija sustabdė susisiekimą metropolitenu, traukiniais, tramvajais ir autobusais sostinėje.

„Sustabdyti autobusai, tramvajai ir metropolitenas“, – nurodė Briuselio viešojo transporto operatorė STIB savo „Twitter“ žinutėje.

Tuo tarpu Briuselio prokuratūra atskirai pranešė, kad taip pat uždaromos didžiosios geležinkelio stotys.

Europos oro uostai nedelsdami paskelbė sustiprinę saugumo parengtį; tokių priemonių buvo imtasi Londone, Paryžiuje, Frankfurte ir Amsterdame.

Tuo tarpu Europos Komisija, ES vykdomoji institucija, savo darbuotojams nurodė neiti į gatvę ar likti namuose.

„ES institucijos dirba kartu, kad užtikrintų darbuotojų ir patalpų saugumą. Prašom likti namuose ar pastatų viduje“, – savo oficialioje „Twitter“ paskyroje nurodė biudžeto komisarė Kristalina Georgijeva, kuri kuruoja darbuotojų ir saugumo reikalus.

Vaizdas kaip per karą

Zachas Mouzounas (Zakas Muzunas), atskridęs į Zaventemą iš Ženevos, likus maždaug 10 minučių iki pirmojo sprogimo, sakė televizijai BFM, kad dėl antro, dar garsesnio sprogimo terminale nukrito lubų plokštės ir trūko vandentiekio vamzdžiai.

„Buvo žiauru. Lubos įgriuvo, – pasakojo jis. – Visur buvo kraujas, sužeisti žmonės, lagaminai.“

„Ėjom per nuolaužas. Vaizdas buvo kaip per karą“, – pridūrė jis.

Prancūzijos televizijos „iTele“ paskelbtame vaizdo įraše matėsi keleiviai, tarp jų bent vienas vaikas su kuprine, bėgantys iš terminalo, tempdami savo daiktus. Kitame matėsi vienas saugumo pareigūnas, budintis sprogimo nuniokotoje salėje, ant kurios grindų gulėjo nuo lubų nukritusios izoliacinės dangos ir plokščių nuolaužos.

„Žinojau, kad kažkas sprogo, nes jau esu patyrusi sprogimą“, – naujienų televizijai „Sky News“ sakė amerikietė Denise Brandt (Denis Brant).

„Pajutau sprogimą visu savo kūnu, – pridūrė ji. – Tiesiog instinktas liepė pasišalinti (toliau nuo sprogimo vietos). Tada pamatėme žmones, šaukiančius ir bėgančius mūsų kryptimi. Taigi, žinojai, kad einam teisinga kryptimi, tolyn nuo tos vietos.“

Visus apėmė panika

Tuo tarpu prie įėjimo Melbeko metropoliteno stotį, esančią netoli Europos Sąjungos būstinės, gelbėtojai įrengė improvizuotą medicinos punktą viename vietos bare. Apduję ir sukrėsti keleiviai plūdo pro stoties duris, policijai mėginant organizuoti saugumo užtvarą.

32 metų Alexandre'as Bransas (Aleksandras Bransas), šluostydamasis kraują nuo veido, pasakojo: „Metro (traukinys) važiavo iš Melbeko stoties, kai driokstelėjo labai garsus sprogimas. Visus apėmė panika. Metropolitene buvo daug žmonių.“

Prie stoties gelbėtojai bėgo, gabendami neštuvais du žmones, kurių drabužiai buvo smarkiai suplėšyti.

Briuselyje gyvenanti britė žurnalistė Charlotte McDonald-Gibson (Šarlot Makdonald-Gibson) sakė AFP, kad oro uoste, kur ji pusryčiavo, kilo „visiška sumaištis“.

„Staiga įbėgo darbuotojai ir pasakė, kad turim išeiti“, – sakė ji.

„Jie nubėgo į lauką ir pagrindinio terminalo išvykimo pastatą „A“. Niekas nežinojo, kas dedasi, – pasakojo Ch.McDonald-Gibson. – Kilo visiška sumaištis; žmonės tiesiog stoviniavo, klausinėdami, kas vyksta.“

Incidentų liudininkai pasakojo, kad žuvusieji ir sužeistieji gulėjo kraujo klanuose, o kai kuriems buvo nutrauktos galūnės. Keleivius apėmė panika, o virš oro uosto terminalo kilo tirštų juodų dūmų stulpas.

„Vienas vyras šūktelėjo kelis žodžius arabiškai, o tada išgirdau didžiulį sprogimą, – naujienų agentūrai AFP sakė oro uosto bagažo saugumo pareigūnas Alphonse'as Lyoura (Alfonsas Ljura), kuriam buvo sukruvintos rankos. – Daug žmonių neteko galūnių. Vienam vyrui nutraukė abi kojas; taip pat buvo policininkas, kurio viena koja buvo visiškai sumaitota.“