Ignoruoja susitarimus

Anot Koordinacinio štabo darbo grupės vadovo Bogdano Ochrimenkos, grupė dirba pagal patikrintus mechanizmus, tačiau nuolat ieškoma kitų schemų, kaip padėti grąžinti karo belaisvius. Tartis dėl mainų padeda tarpininkaujantis Turkijos prezidentas.

Daugiausia problemų kyla dėl Rusijos požiūrio į belaisvius. Anot Ukrainos parlamento įgaliotinio žmogaus teisių klausimais, Maskva nesuteikia visos informacijos apie nelaisvėje laikomus ukrainiečius, jų buvimo vietą, o mainų procese neleidžia dalyvauti tarptautinėms organizacijoms. Pasak Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovo Andrijaus Jusovo, išimčių agresorius nedaro net ir Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto (TRKK) atstovams.

„Rusija pažeidžia elementarius Ženevos konvencijų ir tarptautinės teisės reikalavimus. Visų pirma ji neteikia informacijos apie kalinių buvimo vietas. TRKK dažnai stengiasi aktyviai dalyvauti šiuose procesuose, tačiau tai sunkiai įmanoma be Rusijos Federacijos sutikimo“, – Ukrainos televizijos maratono eteryje aiškino A. Jusovas.

Rusija pažeidžia elementarius Ženevos konvencijų ir tarptautinės teisės reikalavimus. Visų pirma ji neteikia informacijos apie kalinių buvimo vietas.

 

„Tai sudėtinga, nes Ženevos konvencijos, viena vertus, tiesiogiai nenumato ir nereikalauja mainų iki karo pabaigos, kita vertus, turime reikalų su priešu, kuris manipuliuoja ir interpretuoja šias konvencijas savo nuožiūra“, – sakė jis.

Pavyzdžiui, „Azovstal“ gynėjus, išeinančius iš gamyklos teritorijos, registravo TRKK, tačiau Rusija kariams nesuteikė belaisvių statuso, todėl jiems neperduoda laiškų. Tai paliudija ir vėliau per mainus namo grįžę „azoviečiai“.

TRKK atstovams per pastarąjį mėnesį pavyko apsilankyti kalinimo vietose Donecke ir Horlivkoje, kur yra laikomi ukrainiečiai, tačiau į daugybę kitų belaisvių stovyklų stebėtojai vis dar negali patekti.

Tikslus skaičius neskelbiamas

Ukrainos valdžios atstovai neskelbia, kiek šiuo metu rusų nelaisvėje gali būti ar yra ukrainiečių karių, civilių, savanorių. Omenyje turimi ne tik nuo pernai vasario, bet ir nuo 2014 m. rusų nelaisvėje esantys Ukrainos piliečiai.

Gruodžio pabaigoje Ukrainos prezidento įgaliotinė Ukrainos gynėjų klausimais Olena Verbycka yra sakiusi, kad Rusijos nelaisvėje esama daugiau kaip 3 000 Ukrainos kariškių. Dar 15 tūkst. žmonių (kariškių ir  civilių) laikomi dingusiais – nežinoma, ar jie laikomi nelaisvėje, yra išvežti į Rusiją ar seniai žuvę.

Vasario pabaigoje Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas teigė, kad apie 40 proc. Rusijos nelaisvėje esančių Ukrainos piliečių yra civiliai. „Deja, jie turi daugiau karo belaisvių nei mes“, – „Amerikos balsui“ sakė pareigūnas.

Jo teigimu, 90 proc. visų karo belaisvių rusai paėmė į nelaisvę pirmą invazijos mėnesį, taip pat Mariupolyje. „Mes civilių neimame į nelaisvę. Deja, ten (rusų nelaisvėje – red. past.) yra daug moterų, vaikų, senukų, paštininkų, geležinkelininkų, merų“, – pasakojo K. Budanovas.

Melitopolio mero Ivano Fiodorovo žiniomis, rusų nelaisvėje yra apie 500 Zaporižios srities gyventojų, iš kurių 50 – valstybės tarnautojų.

Rusijos atstovai neigia, kad nelaisvėje yra laikomi ir civiliai. Gruodį Rusijos ombudsmenė patvirtino, kad nelaisvėje yra tik apie 120 civilių, kurie buvo laikomi dingusiais be žinios. Anot K. Budanovo, Rusija manipuliuoja, aiškindama, kad Ukraina nesistengia susigrąžinti civilių.

Maskva kuria įtampą

Oficialiomis žiniomis, Ukrainai pavyko susigrąžinti iš nelaisvės apie 2 000 žmonių. Kad vyks eilinis apsikeitimas, neskelbiama iš anksto – pranešama tik apie jau įvykusį faktą. Stengiantis nepakenkti nelaisvėje esantiems ukrainiečiams, išlaisvintieji vengia daug pasakoti apie jų laikymo sąlygas.

„Radio Svoboda“ duomenimis, tąkart 130 Ukrainos kariškių (tarp jų keturios moterys) buvo iškeisti į 90 priešo atstovų.

 

Anot Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaro Dmytro Lubineco, Rusija nesutinka keistis kaliniais pagal formulę „visi už visus“. „Jei tokie mainai priklausytų tik nuo Ukrainos, mes jau seniai būtume tai padarę. Viena iš iniciatyvų buvo pasiūlymas keistis pagal formulę „visi už visus“ vienoje kategorijoje. Pavyzdžiui, moterimis arba sužeistaisiais. Juk Ženevos konvencijos numato tam tikrą prioritetą – pirmiausia grąžinamos karo belaisvės moterys, paskui sužeistieji. Tačiau Rusija šiems pasiūlymams taip pat nepritaria“, – feisbuke rašė pareigūnas.

Kovo 7-ąją įvyko jau 39-asis apsikeitimas karo belaisviais nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Tuomet susigrąžinti 87 Mariupolio gynėjai, 35 žmonės, patekę į nelaisvę prie Bachmuto ir Soledaro. Jauniausiam išlaisvintam asmeniui dar tik 20, vyriausiam netrukus sukaks 64-eri.

„Radio Svoboda“ duomenimis, tąkart 130 Ukrainos kariškių (tarp jų keturios moterys) buvo iškeisti į 90 priešo atstovų. Tokia disproporcija gali reikšti, kad tarp iškeistų rusų yra aukštesnio rango ar retos karinės specializacijos atstovų nei yra susigrąžinti ukrainiečiai.

Dingusiųjų ar į nelaisvę patekusių kariškių ir civilių artimieji išgyvena sunkią nežinią. Dėl sutuoktinių, vaikų, brolių, seserų nerimaujantys žmonės, nepaisydami karo veteranų raginimų susilaikyti nuo viešų pareiškimų, periodiškai rengia įvairias akcijas, kuriomis bando spausti valdžią sparčiau derėtis dėl mainų. Atsiranda ir asmenų, bandančių pasipelnyti iš svetimo skausmo: Ukrainos žiniasklaida pranešė buvus ne vieną atvejį, kai sukčiai už pažadą sugrąžinti iš nelaisvės išviliojo pinigus ar, pasinaudoję viešai skelbiamais dingusiųjų duomenimis, jų vardu pasiėmė kreditų.