– Kas keičiasi derybų fronte?

– Iš principo, tai mažai kas keičiasi, nes jeigu įsiklausysime į sąlygas, kurias kelia abi pusės, jos visiškai nepriimtinos viena kitai. Šiuo požiūriu niekas nesikeičia. Apskritai pokyčiai įmanomi. Ne kartą esame sakę, kai bus esminis lūžis karo lauke. Dabar yra štilis – įstrigę ir dėl žiemos, ir dėl kitų priežasčių. Manau, Rusija nepakeitė savo taktikos. Jie taip pat bando ne tiek kokybe, kiek savo masiškumu paveikti frontą, siųsdami ne profesionalus, o tiesiog mobilizuotus karius į mūšio lauką. Ir gal mažiau rusai tikisi, kad Ukraina subyrės. Matyt, labiau nori paspausti Vakarus, nes jiems reikia tų derybų, tos pauzės, atgauti jėgas. Ir tos kalbos, kad pavasarį vėl gali būti kažkokie mėginimai galbūt ir Kyjivą dar kartą paimti, jie nėra iš piršto laužti. Vladimiras Putinas nepasilikęs jokių atsitraukimo kelių – jis arba žlugs, arba eis iki galo įgyvendindamas savo pseudoteoriją. Ir kuo toliau, tuo mažiau tai darosi tikėtina.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Kokie iš tikrųjų gali būti rusų norai? Kalbama apie derybas, štai ir V. Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad reikia atsižvelgti į Rusijos aneksuotas teritorijas ir neva tai yra vienintelė taikos sąlyga. Gal tai tėra blefas, po kurio paaiškės tikrieji rusų norai?

– Sunkiai įsivaizduojama, kad rusai dabar atiduos tas sritis kaip sąlygą deryboms. Tos visos keturios sritys, na, jau po to referendumo turėtų būti kaip ir Rusijos dalis. Dabar jau yra daug kalbančių, kaip čia Rusija leidžia savo teritorijoje šeimininkauti Ukrainai, kodėl nesiima jokių priemonių. O priemonių imtis negali, nes neturi tam jėgų. Tuo klausimu ne kartą ir Ukraina pasisakiusi, kad tai neįmanoma, kad Rusijai metas nusileisti į realybę. Sakyčiau, jei Rusijai ir reikia derėtis, tai dėl savo pačių likimo, dėl išgyvenimo, o ne dėl Ukrainos. Ukraina pati išspręs savo problemas. Bet čia reikalinga sąlyga, kad Vakarai nubrauktų sau užsibrėžtas linijas ir neribotų ginklų tiekimo Ukrainai, nes besitęsiantis karinis konfliktas ne tik kainuoja daug gyvybių, bet ir apskritai situacijos nesprendžia. Tad reikia iš visų pusių ryžtingumo ir nuoseklumo.

– Kadangi ukrainiečiai irgi kalba apie derybas, galbūt čia yra jų tam tikra nuojauta, kad kitąmet parama iš Vakarų galėtų mažėti?

V. Putinas nepasilikęs jokių atsitraukimo kelių – jis arba žlugs, arba eis iki galo įgyvendindamas savo pseudoteoriją.

– Tie visi pasiūlymai prasidėjo po Volodymyro Zelenskio apsilankymo  Vašingtone. Reikia daryti tokias prielaidas, kad ir Vakarai, ir Didžiojo septyneto šalys palaiko idėją, kad galbūt Taikos forumas padėtų išspręsti situaciją. Vargu, ar tai realistiška, bet, manau, tos iniciatyvos su tuo susijusios. Ir noras daryti Jungtinėse Tautose kitais metais Taikos forumą taip pat rodo, kad norima išplėsti tą koaliciją suprantančių, kaip gali baigtis karas ir kokios tos pabaigos sąlygos. Manau, tai daugiau susiję su tais pokalbiais su Vakarais. Vakarai norėtų matyti kažkokį diplomatinį krizės sprendimą, bet už šio šiaudo Rusijos vadovybė nesigriebia. Jie tebetęsia savo avantiūrą ir šioje vietoje nesimato prielaidos pokyčiams.

– Kuri, jūsų manymu, šalis – gal kažkuri Europos valstybė, gal Kinija, gal Didžioji Britanija ar Turkija  – turi svarų indėlį ir galėtų atvesti prie derybų stalo?

– Turbūt atvesti prie derybų stalo dabar nė viena negalėtų, nes, kaip sakiau, sąlygos labai skirtingos. Bet jūsų minėtos šalys gali padaryti didelę įtaką. Ypač Turkija, kuri turbūt vienintelė šalis, galinti tam tikra prasme paveikti Rusiją, nes turi svertus Sirijoje ir kituose regionuose, kur yra Rusijos interesai ir kurie nyksta praktiškai akyse. Kaip bebūtų paradoksalu, ir Kinija tikrai gali sudrausminti Rusiją dėl tos branduolinės retorikos, kas ne kartą jau buvo viešai pasakyta. Reikėtų pripažinti, kad tai teigiamas faktorius. Tad tos šalys, jei ne prie derybų stalo atvesti, tai prie tam tikro reguliavimo tikrai gali prisidėti. Gal tam tikra prasme ir prisidės. Vis mažiau lieka Rusijos sąjungininkų ir tą faktą jie turėtų pripažinti. Taip kad – visiška aklavietė: moralinė, politinė, finansinė, ekonominė. Toliau galima eiti tuo keliu, bet vargu ar jis turės išeitį. Rusijai metas tai suvokti. Kuo vėliau suvoks, tai grįš į realybę, matyt, jau su kita vadovybe. Ir, manau, tuomet ta kita vadovybė turėtų pripažinti, kad yra tam tikros sąlygos taikos deryboms. Tos sąlygos ne kartą buvo minėtos. Tai – palikti Ukrainos teritoriją, nubausti karo nusikaltėlius…

– Urainos užsienio reikalų ministras kalbėjo apie derybas galbūt vasarį. Ar tai realu?

– Tai tos datos įmanomos su sąlygomis, kurias ministras minėjo. Tos sąlygos buvo atmestos Rusijos. Ir Ukraina atmetė Rusijos sąlygas. Tad šiuo metu nematau jokių galimybių artimiausioms deryboms.