„Visas gaisras užgesintas. Dabar vyksta tyrimas“, – žurnalistams sakė ugniagesių atstovas Gabrielis Plus (Gabrielis Pliu). Jis pridūrė, kad liepsnos „labai greitai“ išplito ant medinio žymiosios katedros stogo.

Bendraudamas su reporteriais, susirinkusiais prie Paryžiaus centre esančios katedros, G. Plus pranešė, kad ryte ugniagesiai sutelkė pastangas į dviejų didžiulių varpinių apsaugą nuo liepsnų.

„Buvo imtasi tokių veiksmų“, – patvirtino pareigūnas.

G. Plus pridūrė, kad dabar svarbiausia yra įvertinti statinio būklę ir užgesinti likusias rusenančių anglių krūvas. Pasak jo, įvykio vietoje visą dieną budės apie 100 ugniagesių.

Įvertins katedros būklę

Architektų ekspertų grupė antradienio rytą susirinko į skubų susitikimą Paryžiuje įvertinti katedrai padarytos žalos, pranešė televizija „BFM TV“. 

„Jie bandė nustatyti, ar (pastato) konstrukcija stabili, ir ar gali ugniagesiai užeiti į vidų tęsti savo darbo“, – sakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Laurent'as Nunezas (Loranas Nunjesas).

Televizijos CNN žiniomis, tyrėjai pradėjo apklausti statybininkus, vykdžiusius restauravimo darbus.

Siūlo rinkti lėšas katedrai atstatyti

Paryžiaus merė Anne Hidalgo (An Hidalgo) antradienį pasiūlė surengti tarptautinę konferenciją, per kurią būtų renkamos lėšos išvakarėse didelio gaisro suniokotai Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrai atstatyti.

„Siūlysiu, kad artimiausiomis dienomis surengtume didelę tarptautinę konferenciją pasiruošusiesiems paaukoti lėšų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A. Hidalgo.

Tuo metu Il de Franso regiono valdžia pranešė, kad pasiruošusi skirti apie 10 mln. eurų skubiems katedros atstatymo darbams.

„Atstatymui reikės daug pinigų, mes jau esame pasirengę skirti šias lėšas“, – Prancūzijos visuomeniniam radijui sakė regiono tarybos pirmininkė Valerie Pecresse (Valeri Pekres).

Anksčiau prancūzų milijardierius, prabangos prekių milžinės LVMH savininkas Bernard'as Arnault (Bernaras Arno) pareiškė skirsiantis iš viso 200 mln. eurų Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros atstatymo darbams.

„Arnault šeima ir LVMH, reikšdamos solidarumą po šios nacionalinės tragedijos, dalyvaus rekonstruojant šią išskirtinę katedrą, Prancūzijos, jos paveldo ir vienybės simbolį“, – sakoma kompanijos pranešime.

Be to, viena turtingiausių Prancūzijos šeimų Pinault (Pino), kuriai priklauso kompanijos „Artemis“ ir „Kering“, pažadėjo paaukoti 100 mln. eurų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), pirmadienį vakare apsilankęs prie gaisro nuniokotos katedros, pareiškė, kad šalies žmonės atstatys ją visi kartu.

Prezidentas pažadėjo sutelkti „geriausius talentus“, kad būtų atkurta viskas, kas buvo sunaikinta.

Didžiosios Britanijos karalienė pareiškė užuojautą

Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentui užuojautą dėl katedrą nuniokojusio gaisro.

Monarchė sakė, kad ją „labai nuliūdino“ katedrą apėmusio gaisro vaizdai, ir pridūrė, jog „nuoširdžiai žavisi gelbėjimo tarnybų darbuotojais, kurie rizikavo gyvybėmis bandydami gelbėti šį svarbų nacionalinį paminklą“.    

Britanijos politikai ir religiniai lyderiai taip pat reiškė užuojautą ir siūlė pagalbą atstatant gotikinę katedrą.

Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby (Džastinas Velbis), pasaulio anglikonų dvasinis lyderis, socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka su liepsnų nuniokota katedra, prie kurios buvo citata iš Biblijos: „Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.“

Dramblio Kaulo Kranto karalius padės atstatyti katedrą

Tradicinis Dramblio Kaulo Kranto monarchas antradienį pažadėjo padėti atstatyti katedrą, kuri XVII amžiuje suvaidino nepaprastą vaidmenį jo karalystės istorijoje.

Dramblio Kaulo Kranto pietryčiuose esančios Sanvi karalystės karalius Amonas N'Douffou V (Amonas N'Dufu V) naujienų agentūrai AFP sakė: „Nuodugniai tariuosi su savo vyresniaisiais: mes paaukosime šio paminklo atstatymui.“

„Negalėjau užmigti, nes mane labai sujaudino (gaisro) nuotraukos, – sakė jis. – Ši katedra simbolizuoja stiprų ryšį tarp mano karalystės ir Prancūzijos.“

1687 metais šioje karalystėje įsikūrus prancūzų pirkliams, tuometis Sanvi karalius nusiuntė maždaug 15-metį sūnų Aniabą į Paryžių kaip savo sąžiningumo garantą.
 

Berniukas buvo nuvestas į Dievo Motinos katedrą, kurios vaizdas, kaip kalbama, sukėlė jam religinę ekstazę.

Jo istorija pasiekė Karaliaus Saulės – Liudviko XIV – ausis. Tuomet prancūzų monarchas tapo vaiko krikštatėviu bei gynėju.

Sanvi princas buvo pakrikštytas, prie savo vardo pridėjo Liudviko vardą ir stojo tarnauti į karaliaus kavalerijos pulką. Jis laikomas pirmuoju juodaodžiu prancūzų armijos karininku; karališkasis iždas jam skyrė dosnią pensiją.

Sanvi karalystė 1843-iaisiais tapo Prancūzijos protektoratu, o 1959-aisiais, likus metams iki nepriklausomybės, prisijungė prie Dramblio Kaulo Kranto.

Princas, mirus jo tėvui, 1701-aisiais grįžo į Dramblio Kaulo Krantą, bet kas jam nutiko paskui, nėra aišku.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad naujasis karalius jį nušalino nuo politikos, tad princas išvyko gyventi į dabartinį Togą, kur buvo vietos monarcho patarėjas. Kiti sako, kad jis apako arba sugrįžo į Prancūziją.

Katedrai atstatyti gali prireikti ne vienų metų ar dešimtmečių

Gaisro nuniokotai katedrai atstatyti gali prireikti ir dešimtmečių, antradienį perspėjo ekspertai, nors vyriausiasis katedros dvasininkas išreiškė viltį, kad mišioms čia galės vadovauti jau po kelerių metų.

„Gyvenime jau nepamatysiu“

Paklaustas, kiek laiko galėtų trukti atstatymas, už tūkstantmetės Strasbūro katedros restauraciją atsakingo fondo vadovas Ericas Fischeris (Erikas Fišeris) atsakė: „Sakyčiau, kad dešimtmečius.“

„Žala bus reikšminga. Bet mums pasisekė, kad Prancūzijoje vis dar turime puikių paveldo restauravimo kompanijų – smulkių meistrų ar didesnių grupių – tinklą“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

Pasak E. Fischerio, galimybės atstatyti didžiulę katedrą, išsaugant jos originalią formą ir pobūdį, priklausys nuo planų, diagramų ir kitos architektams prieinamos medžiagos.

Jiems reikės „maksimaliai daug istorinių ar naujesnių duomenų, surinktų pasitelkiant tokias modernias technologijas kaip 3D skenavimas“, pabrėžė jis. Tokie duomenys buvo panaudoti neseniai renovuojant Strasbūro katedrą.

Televizijos laidų vedėjas Stephane'as Bernas (Stefanas Bernas), garsėjantis pasakojimais apie viduramžių Prancūziją ir neseniai paskirtas vyriausybės atstovu paveldo reikalams, mano, kad atstatymas užtruks „mažiausiai nuo 10 iki 20 metų“.

Pažymėjęs, kad vokiečių pajėgų per Pirmąjį pasaulinį karą subombarduotos Reimso katedros atstatymas užtruko dešimtmečius, 55 metų S. Bernas Prancūzijos radijui emocingai pasakė: „Žinot, kas mane skaudina labiausiai? Mintis, kad savo gyvenime jos jau nepamatysiu.“

„Ji bus atstatyta būsimoms kartoms“, – pridūrė S. Bernas.

„Dešimtmetis – tai pokštas“

Tačiau Jackas Langas (Žakas Langas), kuris valdant prezidentui Francois Mitterrand'ui (Fransua Miteranui) pasižymėjo kaip kultūros ministras, ragino apsisukti daug greičiau.

„Nuo vakar girdžiu, kad tai užtruks dešimtmetį. Tai pokštas“, – antradienį prie katedros AFP sakė pasipiktinęs J. Langas.

Paminėjęs trejus metus užtrukusią Strasbūro katedros renovaciją, jis pridūrė: „Tą patį turime padaryti čia: ne per 10–15 metų, bet per trejus.“

Dievo Motinos katedros klebonas monsinjoras Patrickas Chauvet (Patrikas Šovė) taip pat stengėsi kalbėti optimistiškai.

„Tikiuosi, kad savo gyvenime dar pamatysiu šią katedrą ir vadovausiu čia mišioms. Man dabar 67-eri, ir jei viskas eisis gerai, net jei tai užtruks 10 metų, man bus 77-eri, ir aš vis dar galėsiu tai daryti“, – radijui „France Inter“ sakė jis.

Iš viso pasaulio, Paryžiaus miesto ir privačių asmenų plūstant pažadams aukoti, Italija, Rusija ir Vokietija pasisiūlė atsiųsti ekspertų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė atsiųsti „geriausius rusų specialistus su didele nacionalinio paveldo paminklų restauravimo patirtimi“, o Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) pažadėjo „visą pagalbą, kokią tik gali suteikti“ jo šalis.

Ąžuolų trūkumas

Laukiančio darbo mastą iliustruoja ir didžiausio Prancūzijoje ąžuolo medienos gamintojo pareikštas susirūpinimas dėl esamų atsargų, kurias būtų galima panaudoti sudegusio katedros stogo medinėms konstrukcijoms atkurti.

Sylvainas Charlois (Silvenas Šarlua) iš grupės „Charlois“ apskaičiavo, kad stogo konstrukcijai buvo panaudota 1,3 tūkst. ąžuolų.

„Reikės kelerių metų, kad būtų sukaupta pakankamai daug tokios kokybės ąžuolo rąstų“, – sakė S. Charlois, kuris pažadėjo padovanoti atstatymui reikalingą medieną.