Apie skubiai šaukiamą Saugumo Tarybos posėdį pranešė JAV ambasadorė prie JT Nikki Haley (Niki Heili).

„11 val. šaukiamas skubus Saugumo Tarybos posėdis“, – parašė diplomatė socialiniame tinkle „Twitter“.

Sušaukti posėdį paprašė tiek Ukraina, tiek Rusija, naujienų agentūrai AFP nurodė diplomatiniai šaltiniai.  

Ukrainos karinės jūrų pajėgos apkaltino Rusiją sekmadienį apšaudžius iš užgrobus tris jos karinių jūrų pajėgų laivus Kerčės sąsiauryje prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų.

Kerčės sąsiauris yra siauras vandens kelias, jungiantis Juodąją jūrą su Azovo jūra. Pastaroji yra naudojama tiek Ukrainos, tiek Rusijos.

„Siekiant sulaikyti tris Ukrainos karinio laivyno laivus buvo panaudoti ginklai“, – pranešė Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir patvirtino, kad ukrainiečių laivai buvo apieškoti. 

Ukrainos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad trys jų laivai – du mažieji šarvuotieji kateriai, „Berdiansk“ ir „Nykopol“, bei vilkikas „Jany Kapu“ – plaukė per sąsiaurį pakeliui iš Odesos į Mariupolio uostą.

Kariškiai nurodė, kad Rusijos pakrančių apsaugos laivas „Don“ pirmiausiai taranavo vilkiką, vykdydamas „atvirai agresyvius veiksmus“, tuomet apšaudė vieną iš katerių.

Ukraina pranešė, kad nukentėjo šeši jos kariai. Tuo tarpu Rusijos FSB nurodė, kad per operaciją buvo sužeisti trys Ukrainos jūrininkai ir kad jiems buvo suteikta medicinos pagalba.

Pirmadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada per skubų posėdį svarstys galimybę po šio incidento įvesti šalyje karo padėtį.

Latvija ragina reaguoti į Rusijos veiksmus

Tarptautinė bendrija – Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga – privalo reaguoti į karinių jūrų pajėgų laivų užpuolimą, pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

Pasak E. Rinkevičiaus, Latvijos atstovai taip pat ragins ES aktyviau reikšti savo poziciją.

„Jei įvyks padėties eskalacija, ES turi reikiamų diplomatinių ir baudžiamųjų instrumentų“, – kalbėjo jis.

Estija pasmerkė Rusijos veiksmus

Europos Sąjunga turi įvesti papildomų sankcijų Maskvai ir nusiųsti į konflikto rajoną tarptautinių stebėtojų, mano Estijos gynybos ministras Juri Luikas (Jūris Luikas).

Jis pažymėjo, kad šiuo atveju kalbama apie eilinę Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu apraišką. Kad tai būtų išspręsta, tarptautinė bendrija privalo nedelsdama imtis ryžtingų veiksmų, pirmadienį naujienų agentūrai BNS sakė Estijos gynybos ministras.

J. Luiko manymu, situacija yra pavojinga, visapusiškas karinis konfliktas minimame regione gali įsiplieksti bet kurią akimirką, todėl ES privalo įvesti Rusijai papildomas sankcijas, o į regioną nusiųsti tarptautinių stebėtojų.

Estijos gynybos ministerijos išplatintame pareiškime pažymima, kad Rusija nuo pat nelegaliai pastatyto Kerčės tilto atidarymo trukdydavo komerciniams laivams plaukioti į Ukrainos uostus Mariupolį ir Berdianską, o dabar perėjo prie visapusiškos jūrų blokados.

J. Luikas pabrėžė, kad Rusija dėl prezidento rinkimų Ukrainoje ėmė smarkiai kurstyti įtampą ir siekia užgrobti Ukrainos jūrų teritorijų kontrolę. Neatmestina galimybė, kad Rusija nori padidinti ir savo sausumos užkariavimus Ukrainos teritorijoje, ypač – aplink Mariupolį, pridūrė estų ministras.

Ukrainoje šaukiamas skubus bankų vadovų pasitarimas

Ukrainos nacionalinis bankas paraginio komercinius bankus imtis reikiamų priemonių, kad jų bankomatuose nepristigtų grynųjų, kad būtų visiškai patenkinamas išaugęs jų poreikis, jei taip nutiktų.

„Nacionalinis bankas paprašė bankų imtis būtinų priemonių sklandžiam bankomatų pildymui grynaisiais pinigais ir pažadėjo paremti bankus refinansavimo būdu, jei to prireiktų“, – sakė centrinio banko skubiai sušaukto 40-ies didžiausių šalies komercinių bankų vadovų pasitarimo dalyvis.

Toks pasitarimas buvo sušauktas dėl galimo karo padėties šalyje paskelbimo.

Ukrainos nacionalinis bankas pranešė, jog neįžvelgia rizikų, dėl kurių šalies bankų sistemos veikla dėl karo padėties įvedimo galėtų sutrikti, neturi pagrindo imtis kreditavimo ir valiutų rinkų veiklos ribojimo priemonių.

„Bankų sektoriaus likvidumas siekia apie 75 mlrd. grivinų, ir to pakanka patikimam bei stabiliam jo funkcionavimui“, – centrinio banko pranešime cituojamas jo vadovas Jakovas Smolijus.

„Prireikus bankai, kaip ir anksčiau, gali naudotis standartinėmis priemonėmis likvidumui užtikrinti, taip pat ir skubaus likvidumo didinimo priemonėmis. Mes ir toliau atidžiai stebėsime padėtį valiutos rinkoje, esame pasirengę imtis intervencinių priemonių, jei jų prireiktų, kad būtų išvengta staigų šuolių, kuriuos gali sukelti psichologiniai veiksniai. Nacionalinis bankas disponuoja pakankamais ištekliais ir priemonėmis“, – pabrėžė J. Smolijus.

Centrinis bankas paragino šalies finansų rinkos dalyvius dėti visas pastangas, kad bankų sektorius veiktų įprastu režimu, būtų minimizuotos galimos rizikos karo padėties sąlygomis.

Kaip jau buvo skelbta, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos iniciatyva pirmadienį parlamentas (Aukščiausioji Rada) per nepaprastąjį posėdį svarstys galimybę įvesti šalyje karo padėtį po ankstesnę dieną Kerčės sąsiauryje įvykusio karinio incidento su Rusija.

Anksčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba vienbalsiai pritarė prezidento P. Porošenkos siūlymui įvesti karo padėtį 60 dienų laikotarpiui.

NATO rengia skubų pasitarimą su Ukraina

NATO pirmadienį Aljanso būstinėje Briuselyje šaukė skubų pasitarimą su Ukrainos pareigūnais dėl incidento Kerčės sąsiauryje

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas telefonu pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka. Buvo nutarta, kad abiejų pusių pareigūnai susitiks vėliau pirmadienį.

„Prezidento Petro Porošenkos prašymu generalinis sekretorius sutiko šią popietę Briuselyje sušaukti skubų NATO ir Ukrainos komisijos susitikimą ambasadorių lygiu esamai padėčiai aptarti“, – rašoma Aljanso išplatintame pranešime.

Kijevas pareikalavo, kad būtų sugrąžinti jo laivai ir jūreiviai bei apkaltino Rusiją, 2014 metais aneksavusią Ukrainai priklausantį Krymą, įvykdžius „dar vieną ginkluotos agresijos aktą“.

Ukrainiečių kariuomenė paskelbė aukšto lygio parengtį, o šalies parlamentas ruošiasi balsuoti dėl P. Porošenkos prašymo įvesti 60 dienų karo padėtį.

Ukraina taip pat paragino savo sąjungininkus Vakaruose sugriežtinti esamas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl Krymo aneksijos ir vaidmens rusenančiame Rytų Ukrainos konflikte tarp vyriausybės ir prorusiškų separatistų.

Tuo tarpu Maskva atsakomybę už incidentą Kerčėje priskyrė Kijevui: Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukraina sąmoningai ruošė provokaciją ir ėmėsi „pavojingų veiksmų“, sukėlusių pavojų šalimais buvusiems laivams.

Tokius Rusijos pareiškimus socialiniame tinkle „Twitter“ sukritikavo JAV specialusis pasiuntinys Ukrainoje Kurtas Volkeris.

„Rusija užpuola taikiai Ukrainos uosto link plaukiantį ukrainiečių laivą. Rusija užima laivus bei įgulą ir tada kaltina Ukrainą provokacija???“ – parašė K. Volkeris.

Kerčės sąsiauryje pastaruoju auga įtampa, ypač Rusija pastačius naująjį tiltą, jungiantį jos žemyninę teritoriją su Krymu.

Kijevas kaltina Maskvą neleidžiant Ukrainos laivams keliauti sąsiauriu - vieninteliu vandens keliu, jungiančiu Azovo ir Juodąją jūras.

Europos Sąjunga sekmadienį perspėjo, kad įtampa Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje „pavojingai padidėjo“, ir pareikalavo, kad Rusija atkurtų laisvo judėjimo režimą.

R. Tuskas: Rusija privalo liautis provokavusi Ukrainą

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas paragino Maskvą liautis provokavus Ukrainą ir sugrąžinti per ankstesnę dieną sulaikytus ukrainiečių laivus ir jūrininkus.

„Smerkiu Rusijos jėgos panaudojimą Azovo jūroje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Tuskas ir pridūrė, kad „Rusijos valdžia privalo grąžinti ukrainiečių jūrininkus ir laivus, taip pat susilaikyti nuo tolesnių provokacijų“.

Pasak D. Tusko, minimus įvykius Kerčės sąsiauryje jis aptarė su ukrainiečių prezidentu Petro Porošenka, o vėliau pirmadienį susitiks su Ukrainos lyderio atstovais.

„Europa ir toliau vieningai rems Ukrainą“, – pridūrė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

Didžioji Britanija pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainos laivus

Didžioji Britanija pasmerkė Rusijos „agresijos aktą“.

„Smerkiame Rusijos agresijos aktą užgrobiant tris Ukrainos laivus ir jų įgulas, – sakė vienas Dauningo gatvės atstovas. – Šis incidentas suteikia dar vieną įrodymą apie Rusijos destabilizuojantį vaidmenį regione ir tebesitęsiantį Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą.“

Maskva: per incidentą Rusija griežtai laikėsi tarptautinės teisės

Maskva pareiškė, kad griežtai laikėsi tarptautinės teisės normų per įvykusią konfrontaciją tarp Rusijos ir Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivų.

„Rusijos pusė veikė griežtai laikydamasi savo ir tarptautinių įstatymų“, – per kasdienę spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Ukrainos prezidentas pasirašė nutarimą dėl karo padėties šalyje įvedimo

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (SNBO) sprendimą dėl karinės padėties įvedimo Ukrainoje po ankstesnę dieną Kerčės sąsiauryje įvykusios konfrontacijos tarp Rusijos ir Ukrainos laivų.

Atitinkamas prezidento įsakas paskelbtas Ukrainos prezidentūros oficialioje interneto svetainėje.

Prie dekreto pridedamas SNBO sprendimas be jo 12-osios dalies, kuri yra įslaptinta. Taryba siūlo įvesti karo padėtį 60 dienų.

Prezidento įsakas įsigalioja nuo jo paskelbimo datos. Už SNBO sprendimo vykdymą atsakingas Tarybos sekretorius Oleksandras Turčynovas.

Šį nutarimą dar turi palaikyti šalies parlamentas. Planuojama, kad Aukščiausioji Rada dėl jo balsuos 16 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.