Šeštadienio vakaro vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis sakė, kad taip pat buvo sunaikinta daugiau nei tūkstantis Rusijos tankų ir beveik 2500 kitų karinių transporto priemonių.

Maskva kol kas patvirtino tik kiek daugiau nei tūkstančio Rusijos kareivių žūtį ir sakė, kad žuvusių Ukrainos kovotojų skaičius siekia daugiau nei 23 tūkstančius. Gynybos ministerija Maskvoje anksčiau šeštadienį pranešė, kad sunaikinta daugiau nei 2600 Ukrainos tankų ir šarvuočių, apie 650 dronų, taip pat 142 orlaiviai ir 112 sraigtasparnių.

Šiuo metu kovos daugiausia vyksta Donbase – Donecke ir Luhanske, dalį šių sričių kontroliuoja prorusiški separatistai. Vyrauja įsitikinimas, kad dabar, kai Rusijos armijai nepavyko suduoti stipraus smūgio, Rusija mėgina įtvirtinti savo valdžią teritorijose Ukrainos pietuose ir rytuose.

Kiekvienas rusų karys vis dar gali išgelbėti savo gyvybę. Geriau likite gyvi Rusijoje, nei žūkite mūsų žemėje.

„Okupantai kaupia papildomas pajėgas naujoms atakoms prieš mūsų kariuomenę šalies rytuose, – sakė V. Zelenskis. – Jie surinko pastiprinimą Charkivo srityje, kad padidintų spaudimą Donbase“. Jis kreipėsi į Rusijos kariuomenę: „Kiekvienas rusų karys vis dar gali išgelbėti savo gyvybę. Geriau likite gyvi Rusijoje, nei žūkite mūsų žemėje“.

V. Zelenskis sakė, kad Ukraina tęsia derybas dėl sankcijų sustiprinimo Rusijai. „Artimiausiu metu“ tikimasi sprendimo dėl naftos importo iš Rusijos apribojimų, sakė jis.

Interviu Kinijos žiniasklaidai Ukrainos užsienio reikalų ministras prašo Pekino būti saugumo garantu

Ukrainos užsienio reikalų ministras prašo Kinijos suteikti Kyjivui saugumo garantijas – jis tai sakė ilgame interviu, kurį neseniai paskelbė Pekino valstybinė žiniasklaida.

Vakarų valstybės ir Ukraina ne kartą ragino Kiniją pasmerkti Rusijos invaziją, tačiau Pekinas mėgina išlaikyti tariamai neutralią poziciją. JAV grasina padariniais, jei Pekinas suteiks karinę ar ekonominę paramą Maskvai. „Ukraina šiuo metu tiria galimybę gauti saugumo garantijas iš nuolatinių Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narių, įskaitant Kiniją, ir kitų didžiųjų valstybių, – Dmytro Kulebą šeštadienį citavo oficiali naujienų agentūra „Xinhua“. – Siūlome, kad Kinija taptų vienu iš Ukrainos saugumo garantų, tai mūsų pagarbos ir pasitikėjimo Kinijos Liaudies Respublika ženklas“.

2013 metais Kinija žadėjo suteikti Ukrainai „saugumo garantijas“, jei į ją kada nors bus įsiveržta arba grasinama branduoline ataka, tačiau po Rusijos užpuolimo išsisukinėja šiuo klausimu. Praėjusį mėnesį atsakydamas į klausimą apie garantijas, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas užsiminė, kad tokios „saugumo garantijos turi aiškius turinio apribojimus ir yra taikomos tam tikromis sąlygomis“, jis rėmėsi panašia Jungtinių Tautų saugumo rezoliucija dėl nebranduolinių valstybių.

Kinijos pareigūnai dažnai kaltina JAV vadovaujamą NATO išprovokavus Maskvos invaziją, o Vakarų valstybes – konflikto eskalavimu siunčiant ginklus Ukrainai. Pekino valstybinė žiniasklaida taip pat ne kartą kartojo Rusijos propagandą apie karą ir iš esmės vengė priskirti Ukrainos civilių žūtis Maskvos karinei agresijai.

D. Kuleba tik du kartus nuo invazijos pradžios vasario 24 d. telefonu kalbėjosi su Kinijos kolega Wang Yi, o šis praėjusį mėnesį Kinijoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir pakartojo, kad bendradarbiavimas tarp dviejų šalių „neturi ribų“.

Interviu „Xinhua“ D. Kuleba taip pat apkaltino Rusiją „sukompromitavus“ Pekino puoselėjamą „Diržo ir kelio“ infrastruktūros iniciatyvą bei perspėjo, kad pasaulinės aprūpinimo maistu krizės padariniai kelia grėsmę ir Kinijos ekonomikai. „Taip pat esame įsitikinę, kad šis karas neatitinka Kinijos interesų“, – cituojamas D. Kuleba. Savo pasisakyme jis tiesiai vadino Rusijos veiksmus „invazija“ – terminu, kurio Kinijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida stengiasi vengti.

„Padėtis aštrėja ne dėl Ukrainos, mes naudojamės savo teise gintis“, – sakė jis, akivaizdžiai atremdamas Kinijos perspėjimus kitoms valstybėms, tiekiančioms ginklus Kyjivui.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dar viešai nekalbėjo su Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu. Jis paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kitą dieną po įsiveržimo vasario 24-ąją.

Rusijos pajėgų paleista raketa sunaikino kilimo-tūpimo taką Odesos oro uoste

Rusijos pajėgų paleista raketa šeštadienį sunaikino kilimo ir tūpimo taką Odesos oro uoste pietinėje Ukrainos dalyje, platformoje „Telegram“ pranešė Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka.

Buvo sunaikintas Odesos oro uosto kilimo ir tūpimo takas. Ačiū Dievui, niekas nenukentėjo.

Anot jo, per šį smūgį niekas nenukentėjo.

„Šiandien priešas smogė pakrantės gynybos sistemos „Bastion“ raketa, kuri buvo paleista iš Krymo. Buvo sunaikintas Odesos oro uosto kilimo ir tūpimo takas. Ačiū Dievui, niekas nenukentėjo“, – pareiškė srities administracijos vadovas platformoje paskelbtame vaizdo įraše.

Švedija kaltina Rusijos lėktuvą šnipą pažeidus šalies oro erdvę

Rusijos žvalgybinis lėktuvas penktadienį buvo trumpam pažeidęs Švedijos oro erdvę, šeštadienį pranešė Švedijos gynybos pareigūnai.

„Rusų orlaivis AN-30 penktadienio vakare pažeidė Švedijos oro erdvę“, – rašoma Švedijos gynybos ministerijos paskelbtame pranešime, kuriame taip pat nurodoma, kad ministerijos pareigūnų grupės stebėjo incidentą ir padarė atitinkamų nuotraukų.

Pasak ministerijos, lėktuvas skrido į rytus nuo Bornholmo – Danijai priklausančios Baltijos jūros salos, – o po to pasuko link Švedijos teritorijos.

„Pažeisti Švedijos oro erdvę yra visiškai nepriimtina“, – pareiškė gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas), kurį citavo valstybinė televizija SVT.

„Toks veiksmas yra neprofesionalus ir, atsižvelgiant į bendrą saugumo padėtį, visiškai netinkama. Švedijos suverenumo turi būti gerbiama visais atvejais“, – pridūrė ministras, kurio šalis po Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą ėmė svarstyti galimybę įstoti į NATO.

EPA-ELTOS nuotr.

Angelina Jolie nustebino atvykusi į Ukrainą

Holivudo žvaigždė Angelina Jolie šeštadienį netikėtai pasirodė Vakarų Ukrainos Lvivo mieste, kur susitiko su perkeltais žmonėmis ir buvo pastebėta kavinėje.

A. Jolie yra UNHCR specialioji ambasadorė, tačiau nebuvo žinoma, ar ji šalyje lankėsi vykdydama būtent šias pareigas.

„Mums visiems šis vizitas buvo staigmena“, – „Telegram“ kanale sakė Lvivo regiono gubernatorius Maksimas Kozytskis, paskelbęs nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose aktorė žaidžia su vaikais ir pozuoja su savanoriais.

Anot gubernatoriaus, ji ligoninėje aplankė vaikus, sužeistus per Kramatorsko stoties bombardavimą, kai Rusijai paleidus raketą ten žuvo daugiau nei 50 civilių, mėginusių pabėgti iš apšaudomų Rytų. A. Jolie taip pat kalbėjosi su savanoriais, teikiančiais psichologinę pagalbą daugeliui perkeltųjų, kuriems pavyko pabėgti. Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. daugiau nei 7,7 mln. žmonių turėjo palikti savo namus, dar 5,4 mln. išvyko iš šalies.

Vėliau paprastai apsirengusią žvaigždę vienoje Lvivo kavinėje pastebėjo Maja Pidhorecka, feisbuke paskelbusi vaizdo įrašą. „Geriu kavą ir matau Angeliną Jolie Lvive“, – pranešė nustebusi Lvivo gyventoja.

Iš apsiaustos Mariupolio gamyklos evakuota mažiausiai 20 civilių

Mažiausiai 20 civilių, įskaitant kelis vaikus, šeštadienį pavyko išvykti iš Rusijos pajėgų apsiausto metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje ir tai gali būti ilgai laukiamos didesnio masto evakuacijos iš paskutinio miesto gynėjų bastiono pradžia.

Ankstesnės pastangos evakuoti žmones iš šio komplekso, kuriame, pasak vietos kovotojų, vis dar glaudžiasi šimtai civilių, buvo bergždžios.

Dvidešimt civilių, moterų ir vaikų,... buvo perkelti į tinkamą vietą ir mes tikimės, kad jie bus evakuoti į Zaporižę, į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

Kompleksą ginančio pulko „Azov“ kovotojai pareiškė, kad išvyko 20 civilių, kurie galbūt vyksta į Zaporižę – už maždaug 225 kilometrų į šiaurės-vakarus nuo Mariupolio esantį Ukrainos miestą.

„Dvidešimt civilių, moterų ir vaikų,... buvo perkelti į tinkamą vietą ir mes tikimės, kad jie bus evakuoti į Zaporižę, į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją“, – vėlai šeštadienį pranešė „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras.

Panašų pranešimą paskelbė ir Rusijos naujienų agentūra „Tass“, tačiau ji nurodė, kad iš komplekso evakavosi 25 žmonės ir tarp jų buvo šeši vaikai iki 14 metų amžiaus.

„Priešo artilerija visą naktį [į šeštadienį] bombardavo kompleksą“, – pareiškė S. Palamaras.

„Paliaubos, turėjusios prasidėti [šeštadienį] 6 val. (vietos ir Lietuvos laiku), prasidėjo tik 11 val. Nuo tada abi šalys jų laikėsi“, – pažymėjo jis.

„Evakuacijos konvojus, kurio mes tikėjomės 6 val. ryto, atvyko tik 18 val. 25 min.“

„Pulkas „Azov“ tebešalina griuvėsius, kad civiliai galėtų ištrūkti, – pareiškė S. Palamaras. – Tikimės, kad ši procedūra tęsis ir mes sugebėsime evakuoti visus civilius.“

Žmonių evakuacijos iš „Azovstal“ komplekso planą yra parengusios Jungtinės Tautos, tačiau kol kas neaišku, ar šeštadienio evakuacijai vadovavo ši organizacija ir ar artimiausiu metu numatoma evakuoti daugiau žmonių.

Išsamesnės informacijos apie evakuotųjų būklę kol kas nėra.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakare paskelbtame vaizdo įraše pareiškė, jog Kyjivas „daro viską, kas įmanoma, siekdamas užtikrinti, kad evakuacijos iš Mariupolio misija būtų įvykdyta“.

Privačios JAV bendrovės „Maxar“ penktadienį padarytose palydovinėse nuotraukose matyti sugriautas Mariupolis ir sunaikinti beveik visi „Azovstal“ komplekso statiniai.

Rusija praėjusią savaitę pareiškė visiškai perėmusi strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio kontrolę, išskyrus milžinišką „Azovstal“ pramonės zoną.

Prezidentas Vladimiras Putinas nurodė įvesti blokadą aplink įmonę, kurioje, kaip skelbiama, kartu su Ukrainos kariais slepiasi šimtai civilių. Kai kuriems iš jų reikalinga medikų pagalba. 

V. Zelenskis yra ne kartą įspėjęs, kad jo šalis pasitrauks iš taikos derybų, jei rusų pajėgos nukaus apsiausto Mariupolio uostamiesčio metalurgijos įmonėje „Azovstal“ įsitvirtinusius ukrainiečių karius.

EPA-ELTOS nuotr.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Kyjive susitiko su V. Zelenskiu

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuriam išreiškė paramą Ukrainos „kovai už laisvę“, sekmadienį pranešė JAV ir Ukrainos pareigūnai.

„Manome, kad lankomės čia tam, kad padėkotume jums už jūsų kovą už laisvę. Esame ties laisvės siena ir jūsų kova yra kova už kiekvieną. Pasižadame remti jus tol, kol ši kova bus užbaigta“, – pareiškė ji V. Zelenskiui, kaip matyti Ukrainos prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše.

Pasižadame remti jus tol, kol ši kova bus užbaigta.

Ankstų sekmadienio rytą paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad N. Pelosi per vizitą Ukrainos sostinėje lydėjo Kongreso delegacija, kurioje buvo, be kita ko, kongresmenai Jasonas Crow (Džeisonas Krou), Jimas McGovernas (Džimas Makgavernas) ir Adamas Schiffas (Adamas Šifas).

V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Dėkoju Jungtinėms Valstijoms už pagalbą ginant mūsų valstybės suverenumą ir teritorinį vientisumą.“

„Jungtinės Valstijos pirmauja teikiant didelę paramą Ukrainai jos kovoje su Rusijos agresija“, – parašė Ukrainos prezidentas.

Apie JAV Atstovų Rūmų pirmininkės ir Kongreso delegacijos vizitą anksčiau nebuvo skelbta.

„Mūsų delegacija didžiuodamasi perdavė žinią, kad rengiama papildoma amerikiečių parama, nes mes toliau dirbame siekdami prezidento [Joe] Bideno (Džo Baideno) prašymą dėl finansavimo įforminti teisės aktų rinkinyje“, – rašoma N. Pelosi biuro paskelbtame pranešime.

JAV prezidentas J. Bidenas praėjusią savaitę pasiūlė Kongresui išskirti dar 33 mlrd. dolerių (beveik 31,5 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai, besistengiančiai atremti Rusijos invaziją.

Jis taip pat apžvelgė siūlomą naują įstatymų paketą, kuris leistų panaudoti Rusijos oligarchų turtą, konfiskuotą pagal beprecedentes sankcijas, išmokėti kompensacijoms Ukrainai už Maskvos karinės invazijos padarytą žalą.

„Kai grįšime į Jungtines Valstijas, turėsime dar daugiau informacijos, būsime pasisėmę didelio įkvėpimo ir pasirengę daryti tai, ko reikia siekiant padėti Ukrainos žmonėms, ginantiems demokratiją savo tautos ir viso pasaulio labui“, – rašoma N. Pelosi biuro pranešime.

Praėjusį mėnesį Kyjive lankėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).

Ukraina siekia stabdyti nesiliaujantį Rusijos puolimą Donbase

Rusijos kariai Ukrainos rytiniame Donbaso regione nuo strategijos pulti visa triuškinančia galia perėjo prie veiksmų, kuriais siekiama laipsniškai silpninti priešininką.

Ukrainos kariuomenė neturi kito pasirinkimo, kaip tik bandyti stabdyti didesnį ir geriau ginkluotą priešą Donbaso lygumose, kur daugiausia naudojama artilerija.

„Čia nėra taip, kaip buvo 2014 metais. Nėra apibrėžto fronto palei upę, kelią ar greitkelį, – sakė kovų epicentre esančios Ukrainos kariuomenės 93-iosios brigados atstovė spaudai Iryna Rybakova. – Tai vienas iš jų kaimų arba vienas iš mūsų: tai labiau primena šachmatų lentą. Šiuo metu nesugebame priversti priešo atsitraukti nuo mūsų fronto linijos.“

Kovą Rusijos kariuomenė pareiškė, kad sutelks savo pastangas Donbaso Donecko ir Luhansko regionuose, kur nuo 2014 metų aktyviai veikia prorusiški separatistai. Tačiau 66-ąją karo dieną Maskva vis dar yra toli nuo pergalės, kurią, kaip daugelis mano, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nori paskelbti iki gegužės 9 dienos, kuomet minima Rusijos pergalė prieš nacius 1945 metais.

Pietų Ukrainoje Rusijos pajėgos užėmė teritorijos ruožą nuo apgulto Mariupolio uostamiesčio iki Chersono regiono į šiaurę nuo Krymo. Tačiau Donbasas dar toli gražu nėra užimtas.

„Net jei Rusijos kariai kažkiek pasistūmėjo į priekį, pasistūmėjimas nėra labai spartus“, – agentūrai AFP sakė Rusijos karo ekspertas Aleksandras Chramčichinas.

Įsivyraujantis pesimizmas

Išskyrus sunkiai užkovotą didžiąją dalį pietinio Mariupolio uostamiesčio ant Azovo jūros kranto, 2014 metų karo metu atsiradusi fronto linija pietiniame Donbase iš esmės nepajudėjo iš vietos.

„Luhansko srityje Maskvos paskelbti tikslai yra beveik pasiekti, tačiau Donecko srityje judėti į priekį sekasi sunkiau“, – sakė rusų ekspertas.

Šiuo metu Rusijos pajėgos pamažu juda žemyn link Kramatorsko – Ukrainos kontroliuojamo Donbaso sostinės ir pagrindinio Maskvos taikinio. Taip pat judama aukštyn link Pokrovsko, esančio vakariniame regiono krašte. Per pastarąsias dvi savaites rusų pajėgos įsitvirtino keliuose mažuose miesteliuose, kuriuose mūšiai vyksta jų viduje. Tačiau nuo balandžio 18 dienos, kai buvo užimta už 50 km į šiaurės rytus nuo Kramatorsko esanti Kremina, kur prieš karą gyveno 18 tūkst. žmonių, nebuvo užimta nė viena svarbi vietovė.

Rodos, kad pesimizmas dėl galimybių nustumti rusus atgal vis labiau didėja. Ant geležinkelio pervažų palikti apleisti traukiniai, buldozeriu išvažinėtos gatvės ir užbarikaduoti keliai rodo, kad dėmesys sutelktas į reikalų gadinimo taktiką, taip siekiant sulėtinti puolimą.

Nelygios jėgos

Mūšiams persikėlus į Donbaso lygumas ir pramoninius miestus, kova daugiausia priklauso nuo artilerijos, kurią sovietų lyderis Josifas Stalinas vadino „karo dievu“. Tačiau jėgų pusiausvyra išlieka itin nelygi, nes Rusija yra „penkis kartus stipresnė įrangos požiūriu“, AFP sakė Ukrainos 123-iosios brigados seržantė Iryna Terehovyč.

„Mums reikia tankų, artilerijos, prieštankinių raketų“, – sakė ji.

Rusijos pajėgos taip pat turi sovietų gamybos raketų „Grad“, „Uragan“, „Smerč“ paleidimo įrenginių, kurie vienu metu gali paleisti kelias raketas. Jie dažnai mirtinai naudojami prieš gyvenamuosius rajonus.

Susidūrusi su ilgesnio nuotolio raketomis „Točka-U“ Ukrainos gynyba yra sugebėjusi perimti tik kai kurias iš jų.

Kyjivas ilgą laiką tikėjosi, kad NATO uždarys oro erdvę virš Ukrainos, tačiau to nebuvo padaryta.

O Ukraina turi tik kelis naikintuvus SU-24 ir SU-25, kurie stebi Rusijos pozicijas.

Analitikų teigimu, Donbase yra maždaug 40-50 tūkst. ukrainiečių karių. Maskva kol kas nėra nieko paskelbusi apie savo pajėgas šiame regione.

Prorusiškas informacinis karas vykdomas iš senos ginklų gamyklos

Informacinis karas vyksta iš senos ginklų gamyklos Sankt Peterburge, kur troliai taikosi į Borisą Johnsoną ir skleidžia paramą Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą, rodo tyrimas. Naujame tyrime išsamiai atskleidžiama, kaip Rusijos prezidento režimas mėgina manipuliuoti viešąja nuomone socialiniuose tinkluose ir pagrindinių žiniasklaidos priemonių komentarų skiltyse.

Remiantis Didžiosios Britanijos vyriausybės finansuotu tyrimu, kurį ketinama paskelbti pagrindinėse platformose, nustatyta, kad internetiniai veikėjai nurodo sekėjams taikytis į Vakarų žiniasklaidos priemones ir politikus, tarp jų į Jungtinės Karalystės ministro pirmininko, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio paskyras socialiniuose tinkluose. Dezinformacijos operacijos taikiniais tapo ir grupių bei muzikantų, įskaitant „Daft Punk“, Davido Guettos, Tiesto ir Rammstein, paskyros socialiniuose tinkluose.

Nustatyta veikla tviteryje ir feisbuke, bet ypač instagrame, YouTube ir „TikTok“, kur tyrimas ribotas. Tyrime teigiama, kad „TikTok“ influenceriams mokama už tai, kad jie skleistų Kremliui palankius pasakojimus. Dar dar viena naujovė – operatyvininkai skleidžia tikras teisėtų socialinės žiniasklaidos vartotojų žinutes, kurios atitinka Kremliaus požiūrį. Atrodo, kad ši technika sukurta, siekiant išvengti socialinės žiniasklaidos platformų kovos su dezinformacija priemonių.

Teigiama, kad pagrindinį vaidmenį internete atlieka „Telegram“ kanalas, kuris vadinasi „Cyber ​​Front Z“, raidė „Z“ reiškia Rusijos paramą karui. Įtariama, kad jo būstinė yra nuomojamose patalpose Sankt Peterburgo „Arsenal“ gamykloje – įmonėje, gaminančioje karinę įrangą ir technologijas. Pasak tyrėjų, grupuotė, atrodo, pasimokė iš „Qanon“ sąmokslo teoretikų ir teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ taktikos.

JT maisto agentūra: Ukrainoje įstrigo milijonai tonų nepanaudotų grūdų

Jungtinės Tautos perspėjo, kad karas Ukrainoje daro rimtą poveikį jos gebėjimui pristatyti skubiai reikalingą pagalbą maistu viso pasaulio šalims, nes didelė jo dalis įstrigusi Ukrainos uostuose.

„Šiuo metu beveik 4,5 mln. tonų grūdų įstrigę Ukrainos uostuose ir laivuose ir negali būti panaudoti“, – dpa sakė Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (WFP) Vokietijoje direktorius Martinas Frickas. Maisto eksportas yra nepaprastai sunkus, nes Ukrainos uostai ir jūrų keliai į šalį yra nepasiekiami dėl Rusijos invazijos.

Šiuo metu beveik 4,5 mln. tonų grūdų įstrigę Ukrainos uostuose ir laivuose ir negali būti panaudoti.

Iki karo pradžios Ukraina buvo viena svarbiausių kviečių gamintojų pasaulyje ir didelė kukurūzų gamintoja. Daugelis šalių yra priklausomos nuo pigių kviečių iš Ukrainos. Grūdai taip pat labai svarbūs teikiant pasaulinę pagalbą maistu. „Pasaulyje skubiai reikia Ukrainos maisto“, – sakė M. Frickas.

Jis pridūrė, kad Pasaulio maisto programa iki šiol suteikė pagalbą maistu maždaug 2,5 mln. ukrainiečių – daugiausia pačioje Ukrainoje ir keliems šimtams tūkstančių Moldovoje. „Maistas turi patekti pas įstrigusius ir kenčiančius žmones Ukrainoje, bet taip pat jis turi išeiti iš regiono ir patekti į pasaulį, kad sušvelnintų pasaulinę maisto krizę“, – sakė M. Frickas.

WFP reikia humanitarinės prieigos, tiek prie žmonių, tiek prie uostų, kad būtų galima atnaujinti maisto eksportą, sakė M. Frickas ir pridūrė: „Alkis neturi būti ginklas“.

Ukrainos ambasadorius sako Vokietijai: mums reikia modernesnių ginklų

Ukraina ragina Vokietiją tiekti modernesnę ginkluotę – vos po kelių dienų, kai Vokietijos vyriausybė pirmą kartą patvirtino tiesioginį priešlėktuvinių tankų pristatymą Ukrainos kariuomenei.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė, kad priešlėktuviniams tankams „Gepard“ jau 40 metų. Kad nugalėtume Rusiją, „mums reikia moderniausių vokiečių ginklų“, sakė jis. Jo teigimu, reikia naujesnių „Leopard“ ir „Marder“ tankų, taip pat savaeigių haubicų „ir daug daugiau“.

Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo. Putino vykdomas Ukrainos puolimas paliečia visus.

Pasak jo, kancleris Olafas Scholzas lėtai reagavo į Ukrainos karą, jis jį palygino su pirmtake kanclere. „Atrodo, kad Olafas Scholzas elgiasi kaip Angela Merkel: pirmiausia palaukia, stebi ir vėliau nusprendžia – arba ne. Trūksta vaizduotės ir drąsos“.

A. Melnykas sakė, kad Kyjivas taip pat nori daugiau finansavimo iš Vokietijos, kad padėtų Kyjivui persiginkluoti. Susirūpinimą, kad Vokietija taps konflikto šalimi, jis apibūdino kaip beprasmį, nes „Putinui Vokietija jau seniai yra konflikto šalis. Tie, kurie nori užkirsti kelią, kad jo karas neišplistų, dabar turi mums padėti pastatyti Putiną į vietą“.

„Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo. Putino vykdomas Ukrainos puolimas paliečia visus“, – pridūrė A. Melnykas.

Rusija sako galinti konfiskuoti „priešiškų“ valstybių turtą

Rusija sekmadienį pareiškė galinti konfiskuoti Rusijoje esantį šalių, kurias laiko priešiškomis, turtą, atsakydama į JAV pasiūlymą parduoti Rusijos oligarchų turtą ir gautas pajamas perduoti Ukrainai.

„Kalbant apie Rusijos teritorijoje įsikūrusias įmones, kurių savininkai yra priešiškų šalių piliečiai ir kurios priėmė sprendimą“ areštuoti Rusijos turtą, „būtų teisinga imtis abipusių priemonių ir konfiskuoti turtą“, – sakė Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas. „O pajamos, gautos pardavus šį turtą, bus panaudotos mūsų šalies plėtrai“, – „Telegram“ kanale sakė jis.

V. Volodinas apkaltino „tam tikrą skaičių priešiškų šalių – Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir net Jungtines Valstijas“ tarptautinės teisės pažeidimu, „prilygstančiu grynai vagystei“. V. Volodinas sakė, kad „šiandien Rusijos verslininkai perka Rusijoje veikiančias užsienio įmones ir įsigyja partnerių, norinčių pasitraukti iš mūsų rinkos, akcijas“. Jis paragino „priešiškas“ šalis „veikti civilizuotai ir gerbti tarptautinę teisę“.

V. Volodinas pasisakė JAV prezidentui Joe Bidenui paskelbus pasiūlymą didinti ekonominį spaudimą Rusijai, stiprinant arešto ir konfiskavimo procedūras, kad būtų leista „išparduoti“ areštuotą oligarchų turtą ir taip „ištaisyti Rusijos padarytą žalą ir padėti atstatyti Ukrainą“.

„Sukurtas pavojingas precedentas, galintis bumerangu smogti pačioms JAV“, – sakė V. Volodinas. „Šis sprendimas neturės įtakos mūsų šalies ekonomikai. Turtingų (Rusijos) piliečių jachtos, vilos ir kitas turtas niekaip neprisideda prie Rusijos vystymosi“, – sakė jis.

Nepaisydami kalėjimo grėsmės ir Bažnyčios pykčio, Rusijos kunigai smerkia karą Ukrainoje

Kunigas Georgijus Edelšteinas noriai diskutuoja su tais, kurie nepritaria jo pozicijai nepritarti Rusijos karinei kampanijai Ukrainoje.

„Norėčiau, kad vienas ar du mano oponentai sėdėtų čia“, – rodydamas į tuščią fotelį savo svetainėje, pilnoje paauksuotų ikonų, sakė 89 metų vyras.

Juodą sutaną vilkintis žilabarzdis dvasininkas yra vienas iš nedaugelio Rusijos stačiatikių kunigų, pasisakiusių prieš Maskvos karinę operaciją Ukrainoje.

Drebančiu balsu, bet nedvejodamas jis aiškina: „Bijau, kad esu blogas kunigas. Niekada nebuvau prieš visus karus, bet visada buvau prieš bet kokį agresyvų žemės užgrobimo karą“.

Ukraina „yra nepriklausoma valstybė ir tegul kuria savo valstybę taip, kaip mano esant reikalinga“, – sakė jis AFP agentūrai savo namuose Novobelyj Kamen kaimelyje ant Volgos upės kranto Kostromos srityje, už šešių valandų kelio nuo Maskvos.

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karinius veiksmus Ukrainoje, Maskvos patriarcho Kirilo vadovaujamoje Rusijos Stačiatikių Bažnyčioje, kuriai visame pasaulyje priklauso apie 150 mln. tikinčiųjų, prieš Kremliaus karinę kampaniją atvirai pasisakė tik saujelė kunigų.

Kirilas yra pasakęs keletą vis karingesnių pamokslų, ragindamas rusus „susitelkti“ aplink valdžios institucijas ir padėti nugalėti „priešus“, kuriuos jis kaltina bandymu sugriauti istorinę Rusijos ir Ukrainos vienybę.

Ukrainos gyventojų kraujas liks ne tik ant Rusijos valdovų ir šį įsakymą vykdančių karių rankų. Jų kraujas liks ant kiekvieno iš mūsų, kurie pritariame šiam karui arba tiesiog tylime, rankų.

Nuo 2009 metų, kai pradėjo vadovauti Bažnyčiai, Kirilas siekė glaudesnių ryšių su prezidentu Vladimiru Putinu, palaikydamas konservatyvias vertybes, o ne Vakarų liberalizmą.

Verta paminėti, kad Rusijos Ortodoksų Bažnyčia Sovietų Sąjungos laikais buvo griežtai ribojama ir kontroliuojama KGB. Net po 1991 m. Sovietų Sąjungos žlugimo ji niekada neskatino valdžios kritikos, tačiau kai kurie kunigai vis dėlto kalba atvirai.

„Kraujas ant rankų“

Vasario 25 dieną, kitą dieną po karinės operacijos pradžios, G. Edelšteinas pasirašė draugo kunigo Ioano Burdino laišką, kuris buvo paskelbtas I. Burdino parapijos bažnyčios Karabanovo kaime Kostromos srityje interneto svetainėje.

„Ukrainos gyventojų kraujas liks ne tik ant Rusijos valdovų ir šį įsakymą vykdančių karių rankų. Jų kraujas liks ant kiekvieno iš mūsų, kurie pritariame šiam karui arba tiesiog tylime, rankų“, – buvo sakoma įraše, kuris vėliau buvo ištrintas.

Kostromos metropolitas Ferapontas pasmerkė šį laišką, sakydamas, kad tik du kunigai iš 160 regiono kunigų pasisakė prieš šią operaciją.

Tačiau jų protestai tuo nesibaigė.

Kovo 6 dieną I. Burdinas pasakė pamokslą apie vykstančių kovų žmogiškąją kainą. Tą pačią dieną jis buvo iškviestas į apklausą pas tyrėjus. Kovo 10 dieną jam buvo nurodyta sumokėti 35 tūkst. rublių (450 eurų) baudą už ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimą“. Už pakartotinį tokį nusikaltimą gresia iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Teisme prieš jį liudijo keturi asmenys.

„Per pamokslą tėvas I. Burdinas... mums sakė, kad ketina melstis už Ukrainą“, – sakė viena parapijietė, rodo teismo dokumentai, kuriuos matė agentūra AFP.

50 metų I. Burdinas ir toliau smerkia karinius veiksmus.

„Man įsakymas „Nežudyk“ yra besąlygiškas“, – sakė jis agentūrai AFP savo namuose netoli Kostromos.

Jis teigia, kad labai nedaug kunigų nepritaria konfliktui, nes dauguma jų yra paveikti „propagandos“. Be to, jie baiminasi sankcijų bei baudžiamojo persekiojimo.

Ukraina paleido raketas į Rusijos okupuotą Gyvačių salą

Ukrainos pajėgos pranešė pakartotinai paleidusios raketas į Rusijos okupuotą Gyvačių salą Juodojoje jūroje.

Per atakas sunaikintos kelios oro gynybos sistemos ir ryšių padalinys, sekmadienį pranešė Ukrainos kariuomenės pietinė vadovybė. Teigiama, kad per antskrydžius žuvo 42 Rusijos kariai.

Nei atakos, nei aukų skaičiaus neįmanoma nepriklausomai patikrinti. Iš Rusijos pusės pranešimų nebuvo. Gyvačių sala yra nutolusi maždaug 35 kilometrus nuo Ukrainos krantų ir vasario pabaigoje buvo Rusijos užimta.

Britų žvalgyba: Rusija siekia „ilgalaikės“ įtakos Chersone

Sekmadienį Rusija planuoja įvesti rublį kaip oficialią valiutą Pietų Ukrainos Chersono mieste, siekdama „ilgam laikui daryti stiprią politinę ir ekonominę įtaką Chersone“, pranešė britų žvalgyba.

„Ilgalaikė Chersono ir jo transporto jungčių kontrolė padidins Rusijos galimybes išlaikyti savo veržimąsi į šiaurę ir vakarus bei padidins Rusijos Krymo kontrolės saugumą“, – sakoma Gynybos ministerijos sekmadienį paskelbtame žvalgybos vertinime.

Maskva pranešė, kad iš Mariupolio plieno gamyklos evakuota beveik 50 civilių

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad beveik 50 civilių buvo evakuoti iš apsuptos „Azovstal“ plieno gamyklos Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.

„Balandžio 30 d., įgyvendinus paliaubas ir atidarius humanitarinį koridorių, dvi civilių grupės paliko gyvenamuosius pastatus, esančius greta „Azovstal“ plieno gamyklos teritorijos“, – per „Telegram“ pranešė ministerija. „Dvidešimt penki gyventojai išvyko po pietų. Ankstyvą vakarą išvyko antra 21 žmogaus grupė ir buvo nuvežta į Bezimenę – kaimą, esantį pusiaukelėje tarp Mariupolio ir Rusijos sienos. „Visiems civiliams buvo suteiktas apgyvendinimas, maistas ir būtina medicininė pagalba“, – nurodė Rusijos valdžia, nepatikslinusi, kur buvo išvežta pirmoji grupė.

Gynybos ministerijos vaizdo įraše buvo matyti tamsoje keliaujanti automobilių ir autobusų vilkstinė, ​​pažymėta „Z“ raide, kurią kare naudoja Rusijos pajėgos.

Šeštadienį Ukrainos pajėgos, saugančios „Azovstal“ teritoriją, pranešė, kad į Zaporižios miestą buvo evakuota 20 civilių, įskaitant vaikus.

Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad „netoli Odesos didelio tikslumo raketos „Onyx“ sunaikino angarą kariniame aerodrome, jame buvo ginklai ir amunicija iš JAV ir Europos šalių, taip pat sunaikintas kilimo ir tūpimo takas“.

Prie sienos su Ukraina iš dalies sugriuvo Rusijos geležinkelio tiltas

Vakarų Rusijos Kursko srityje netoli šalies sienos su Ukraina iš dalies sugriuvo geležinkelio tiltas.

Specialistai tiria incidento priežastis, sekmadienį per „Telegram“ parašė Kursko gubernatorius Romanas Starovoitas ir pridūrė, kad niekas nenukentėjo.

Sudžos rajonas, kur tiltas jungia to paties pavadinimo miestelį su Sosnovy Boro kaimu, ribojasi su Šiaurės rytų Ukrainos Sumų sritimi, iš kurios pasitraukė Rusijos pajėgos.

Iš karto nebuvo aišku, ar tilto griūtis susijusi su tebesitęsiančia Rusijos invazija į Ukrainą. Rusija ne kartą kaltino Ukrainą užpuolus jos teritoriją ir, nors pastarosiomis savaitėmis Rusijos pramonės ir karinės paskirties objektuose griaudėjo sprogimai, atakų šaltinis neaiškus.

Bulgarijos prezidentas: karas visoje Europoje „realus“

Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas perspėjo, kad yra pavojus, jog karas Ukrainoje išplis visoje Europoje ir net visame pasaulyje.

„Rizika, kad karas peraugs į visos Europos ir net pasaulinį (karą), yra reali“, – sekmadienį per gegužės 1-ąją sakė R. Radevas. Jis sakė, kad sprogimai aidi „Europos širdyje“. „Mūsų namai, vaikai, mūsų tėvynė ir gamta gali tapti šio eskalavimo aukomis“, – perspėjo R. Radevas.

Prorusišku laikomas R. Radevas toliau sakė, kad „mūsų patriotinė pareiga“ yra neleisti Bulgarijai įsitraukti į Ukrainos karą. Taip jis prieštarauja ministrui pirmininkui Kirilui Petkovui, kuris nori, kad Bulgarija siųstų ginklus Ukrainai. Dėl karinės pagalbos Ukrainai Bulgarijos liberalų-socialistų keturių partijų koalicija yra susiskaldžiusi. Socialistai grasina trauktis iš vyriausybės, jei bus nuspręsta siųsti ginklų ir amunicijos. Nacionalinė asamblėja Sofijoje šį trečiadienį svarstys galimą karinę pagalbą Kyjivui.

Scanpix nuotr.

JT teigia, kad iš Ukrainos plieno gamyklos vykdoma „saugaus praėjimo operacija“

Sekmadienį vykdoma operacija, kad civiliai galėtų palikti apgultą „Azovstal“ plieno gamyklą Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, pranešė Jungtinių Tautų (JT) atstovas.

„JT patvirtina, kad "Azovostal" plieno gamykloje vyksta saugaus praėjimo operacija, derinama su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus Komitetu ir konflikto šalimis“, – sakė atstovas spaudai Jensas Laerke.

Kyjivas praneša apie žuvusiuosius per ataką prieš Rusijos armijos štabo būstinę Iziume

Keli žmonės žuvo per ukrainiečių ataką prieš Rusijos kariuomenės štabo būstinę Iziumo mieste, sakoma Kyjivo vyriausybės pareigūnų paskelbtoje informacijoje.

Tarp aukų yra aukšto rango karininkai, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

Pasak Ukrainos pareigūnų, ten taip pat apsistojo Rusijos generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas, atvykęs vadovauti puolimui Donbase.

Teigiama, kad ataka rytiniame mieste įvyko šeštadienį. Iš Maskvos negauta patvirtinimo apie ataką ir apie tai, ar V. Gerasimovas buvo šiame rajone.

Turkijos prezidento atstovas spaudai Kyjive susitiko su V. Zelenskiu

Turkijos prezidento atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas šeštadienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Turkijos lyderio atstovo biuras.

Išsamesnės informacijos apie I. Kalino susitikimų Kyjive turinį kol kas nebuvo pateikta, tačiau Ankara atlieka tarpininko tarp Ukrainos ir Rusijos vaidmenį, siekdama, kad karas būtų užbaigtas.

I. Kaliną lydėjo užsienio reikalų viceministras Sedatas Onalas.

Turkijos Stambulo mieste anksčiau įvyko rusų ir ukrainiečių derybininkų susitikimas, o Antalijoje dar anksčiau buvo surengtos rusų ir ukrainiečių užsienio reikalų ministrų Sergejaus Lavrovo ir Dmytro Kulebos derybos.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) dabar mėgina Stambule surengti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir V. Zelenskio susitikimą.

Ketvirtadienį R. T. Erdoganas V. Putinui telefonu pareiškė, jog Turkija nori „kuo greičiau pasiekti ilgalaikę taiką regione stiprindama derybų Stambule impulsą“, pranešė jo biuras.

JAV įstatymų leidėjai žada padėti Ukrainai nugalėti V. Putiną

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) po vizito į Kyjivą pagyrė ukrainiečių drąsą ir pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks paramą siekdamos padėti Ukrainai nugalėti Rusiją.

N. Pelosi, kuri Kyjive lankėsi su kongresmenų delegacija ir siekė įvertinti Ukrainos poreikius kitam karo etapui, yra aukščiausio rango amerikiečių įstatymų leidėja, apsilankiusi Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau kaip du mėnesius.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkės ir ją lydėjusių kelių JAV kongresmenų šeštadienio susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir jo vyriausiaisiais patarėjais tęsėsi tris valandas.

Sekmadienį su žurnalistais Lenkijoje kalbėję delegacijos nariai vienbalsiai gyrė ligšiolinį Ukrainos pasipriešinimą invazijai ir siūlė tolesnę ilgalaikę karinę, humanitarinę bei ekonominę paramą. Jie taip pat žadėjo, kad Jungtinės Valstijos Ukrainą palaikys tol, kol ji nugalės Rusiją.

„Atėjo laikas kovoti už demokratiją, antraip leisime įsiviešpatauti autokratijai“, – pareiškė demokratams atstovaujantis kongresmenas Gregory Meeksas (Gregoris Myksas).

N. Pelosi savo ruožtu pareiškė buvusi „priblokšta“ V. Zelenskio kompetencija visais svarbiais klausimais ir jo elgesį per jų susitikimą pavadino „įspūdinga lyderystės meistriškumo pamoka“.

Scanpix nuotr.

Laikraštis: A. Kabajeva V. Putinui slapta pagimdė du sūnus

Su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jau ilgą laiką siejama buvusi šalies gimnastė Alina Kabajeva jam slapta pagimdė du sūnus, kurie gimė padedant vienoje Šveicarijos klinikoje dirbančiai rusei akušerei.

Šveicarijos laikraščio „Sonntagszeitung“ atliktas tyrimas atskleidė, kad pirmasis berniukas gimė 2015 metas Šveicarijoje didžiulio slaptumo sąlygomis. O antrasis V. Putino sūnus gimė jau 2019 metais Maskvoje, tačiau gimdymą priėmė ta pati gydytoja, atskridusi iš Šveicarijos.

Šiemet 70-metį švęsiantis Rusijos vadovas nuo 2007 metų neigė santykius su olimpinio aukso medalio laimėtoja A. Kabajeva, kuriai dabar yra 38 metai.

Minėto laikraščio gauti duomenys dar labiau patvirtina iki šiol sklandžiusius gandus apie V. Putino ir A. Kabajevos šeimą, išskyrus tai, kad anksčiau skelbta, jog 2019 metais esą gimė dvyniai, o be vienas berniukas.

Naujausio tyrimo šaltinis esą yra asmeninė A. Kabajevos draugė, kuris taip pat pažįsta minėtą neįvardintą akušerę. Pastaroji esą daugiau kaip tris dešimtmečius pažįsta V. Putiną ir jau ilgą laiką dirba Šveicarijoje ir turi šios šalies pilietybę.

V. Zelenskis: iš gamyklos „Azovstal“ Mariupolyje evakuota apie 100 civilių gyventojų

Iš apgultos plieno gamyklos „Azovstal“ Ukrainos Mariupolio uostamiestyje evakuota pradinė maždaug 100 civilių gyventojų grupė, sekmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Prasidėjo civilių gyventojų evakuacija iš „Azovstal“. Pirmoji maždaug 100 žmonių grupė jau vyksta į kontroliuojamą zoną. Rytoj su jais susitiksime Zaporižėje“, – tviteryje parašė prezidentas, turėdamas omenyje miestą, esantį maždaug už 220 kilometrų į šiaurės vakarus.

„Dabar kartu su #JT dedamos pastangos evakuoti kitus civilius iš gamyklos“, – pridūrė prezidentas.

Kiek anksčiau sekmadienį Jungtinės Tautos patvirtino, kad „Azovstal“ „vykdoma saugaus išvykimo operacija“, kurią koordinuoja Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komitetas ir konflikto šalys.

Daugiau informacijos nebuvo pateikta dėl saugumo sumetimų.

Didžiulė geležies ir plieno gamykla „Azovstal“ yra paskutinė Ukrainos pajėgų atrama nusiaubtame Mariupolio uostamiestyje.

Keli šimtai Ukrainos karių ir civilių glaudžiasi sovietmečio laikų požeminių tunelių labirinte po plieno gamykla, o daugeliui besislapstančiųjų reikia medikų pagalbos.

Daugiau nei 11 kvadratinių kilometrų plotą užimančiame komplekse yra daugybė geležinkelio linijų, sandėlių, anglies krosnių, gamyklų, kaminų ir tunelių, idealiai tinkančių partizaniniam karui.

Danija pranešė, kad Rusijos lėktuvas šnipas pažeidė šalies oro erdvę

Danijos vyriausybė sekmadienį paskelbė iškvietusi Rusijos ambasadorių, kadangi rusų lėktuvas šnipas pažeidė šalies oro erdvę.

Lėktuvas penktadienio vakarą įskrido į Danijos oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, prieš įskrisdamas į Švedijos oro erdvę, pranešė vyriausybė.

Švedijos gynybos pareigūnai apie pažeidimą paskelbė šeštadienį.

„Rusijos ambasadorius iškviestas rytoj atvykti į Užsienio reikalų ministeriją“, – sekmadienį tviteryje parašė Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas), turėdamas omenyje „naują Rusijos įvykdytą Danijos oro erdvės pažeidimą“.

J. Kofodas pridūrė, kad tai „visiškai nepriimtina ir ypač kelia nerimą dabartinėje situacijoje“, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą ir didėjančią įtampą Maskvos ir NATO, kurios narė yra Danija, santykiuose.

Danijos gynybos vadovybės atstovas spaudai Henrikas Mortensenas sekmadienį patvirtino naujienų agentūrai AFP incidento faktą.

„Tai buvo žvalgybinis lėktuvas, kuris mūsų oro erdvėje buvo labai trumpą akimirką. Du danų naikintuvai F-16 nedelsiant įsikišo“, – pažymėjo H. Mortensenas ir pridūrė, kad tokie incidentai pasitaiko retai.

N. Pelosi paragino V. Zelenskį ir ukrainiečius „nesileisti įbauginamiems“

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) sekmadienį po netikėto vizito Kyjive paragino Ukrainą neatsitraukti susidūrus su tokiais „baugintojais“ kaip Rusija.

„Neleiskite baugintojams jūsų įbauginti. Jei jie grasina, negalima atsitraukti. Tai mano požiūris“, – pareiškė politikė per spaudos konferenciją Lenkijos Žešuvo mieste, praėjus dienai po susitikimo Ukrainos sostinėje su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Esame čia, kad kovotume, ir negalima nusileisti baugintojui“, – pridūrė ji.

N. Pelosi yra aukščiausio rango JAV pareigūnė, iki šiol apsilankiusi Ukrainos sostinėje.

Praėjusį mėnesį Kyjive lankėsi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).

„Manome, kad lankomės čia tam, kad padėkotume jums už jūsų kovą už laisvę. Esame ties laisvės siena ir jūsų kova yra kova už kiekvieną. Pasižadame remti jus tol, kol ši kova bus užbaigta“, – pareiškė ji V. Zelenskiui, kaip matyti Ukrainos prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše.

V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Dėkoju Jungtinėms Valstijoms už pagalbą ginant mūsų valstybės suverenumą ir teritorinį vientisumą.“

N. Pelosi per spaudos konferenciją teigė, kad derybų metu daugiausia dėmesio buvo skirta „saugumui, humanitarinei ir ekonominei pagalbai ir galiausiai atstatymui, kai bus iškovota pergalė“.

„Išvykstame su tvirtesniu ir naujesniu supratimu, ką reikia padaryti, su gilesniu dėkingumu ir įkvėpimu iš tų, kurie dalyvauja kovoje“, – kalbėjo N. Pelosi.

Tuo metu kongresmenas Jasonas Crow (Džeisonas Krou) pareiškė, kad ukrainiečiams labai svarbu „turėti tai, kas reikalinga pergalei“.

„Mūsų nedomina aklavietės, nesame suinteresuoti grįžti į status quo. Jungtinės Valstijos siekia tai laimėti ir bus su Ukraina tol, kol bus iškovota pergalė“, – pridūrė jis.

EK siūlys ES valstybėms narėms laipsniškai atsisakyti rusiškos naftos

Europos Komisija, rengianti šeštąjį sankcijų Rusijos paketą, siūlys Europos Sąjungos valstybėms narėms palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos, sekmadienį pranešė šaltiniai.

Naująjį sankcijų paketą 27 ES narėms EK planuoja pristatyti ateinantį trečiadienį, sakė diplomatai.

Keletas jų teigė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai Vokietija, kuri priešinosi šiai priemonei, laikydama ją pernelyg trikdančia ir galinčia pakenkti jos ekonomikai, ryžosi politiniam sprendimui.

Siekdama nuraminti abejojančius, Komisija siūlys embargą įvesti palaipsniui per 6-8 mėnesius, kad šalys turėtų laiko diversifikuoti apsirūpinimą "juoduoju auksu", sakė šaltiniai.

Kita vertus, tam būtinas vieningas ES valstybių narių pritarimas, tačiau sunkumų dėl to vis dar kyla.

Manoma, kad Vengrija stipriai pasipriešins dėl savo priklausomybės nuo rusiškos naftos ir glaudžių Budapešto ryšių su Maskva.

Kitos šalys taip pat nerimauja, kad uždraudus rusišką naftą dar labiau pašoktų ir taip jai gerokai pakilusios mažmeninės degalų kainos.

Rengdama dirvą šeštajam sankcijų Rusijai paketui, EK savaitgalį surengė diskusijas su labiausiai dėl to susirūpinusiomis valstybėmis narėmis, taip pat su Tarptautine energetikos agentūra ir Jungtinėmis Valstijomis.

Pirmadienį Briuselyje vyksiančiose derybose ES energetikos ministrai aptars draudimą, tačiau jie sprendimo nepasirašys.

Šis šeštasis antirusiškų priemonių paketas veikiausiai taip pat bus nukreiptas prieš didžiausią Rusijos komercinį banką "Sberbank", kuris bus pašalintas iš tarptautinės SWIFT  pranešimų sistemos.

ES jau uždraudė rusiškos anglies importą, tačiau Lenkija ir Baltijos valstybės paragino įvesti ir naftos embargą.

Dujų importas iš Rusijos liks nepaliestas, o nuo Rusijos labai priklausoma Vokietija pažadėjo iki 2024-ųjų vidurio atsisakyti rusiškų dujų.

Didžiausios Europos ekonomikos priklausomybė nuo Rusijos energetikos išryškėjo kaip Achilo kulnas, Vakarų sąjungininkams stengiantis nubausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už jo pradėtą karą prieš Ukrainą.