Susirinko į mitingą

Demonstrantai susirinko į mitingą Kolumbo aikštėje (Plaza de Colon); daugelis mojuoja Ispanijos vėliavomis arba yra jomis apsigobę.

Ši demonstracija surengta po vienos iš neramiausių dienų Ispanijoje per kelis pastaruosius dešimtmečius.

Penktadienį rytinio Katalonijos regiono įstatymų leidėjai priėmė nepriklausomybės deklaraciją. Kiek vėliau Ispanijos Senatas suteikė centrinei vyriausybei įgaliojimus įvesti tiesioginį valdymą maištingame regione ir atstatydinti jo separatistinę vyriausybę.

Oficialus sprendimas dėl Katalonijos regiono lyderių pašalinimo iš pareigų buvo paskelbtas šeštadienį paryčiais Madrido vyriausybės oficialiajame leidinyje.

Lyderis ragina taikiai priešintis

Nušalintas Katalonijos separatistų lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) šeštadienį paragino šio Ispanijos regiono žmones taikiai priešintis Madrido centrinės vyriausybės sprendimui perimti jo kontrolę į savo rankas po ankstesnę dieną katalonų įstatymų leidėjų sprendimo paskelbti nepriklausomybę.

Šis trumpas C. Puigdemont'o kreipimasis per televiziją buvo iš anksto įrašytas.

Pirmuosiuose komentaruose po to, kai buvo nušalintas nuo Katalonijos prezidento posto, jis nepaaiškino, ar ir toliau vadovaus naujajai respublikai, kurios nepripažįsta nei Madridas, nei užsienio valstybės.

„Geriausias būdas apginti, ką iki šiol esame pasiekę – tai demokratinis priešinimasis 155-ojo straipsnio taikymui“, sakė C. Puigdemont'as, turėdamas omenyje Ispanijos konstitucijos straipsnį, leidžiantį Madridui perimti regionų valdžios galias.

Atstatydintas lyderis taip pat pažadėjo, jog „mes toliau dirbsime, kad sukurtume laisvą šalį“.

„Mes ir toliau sieksime įgyvendinti demokratinius mandatus ir tuo pat metu sieksime didžiausio įmanomo stabilumo bei ramybės“, - teigė C. Puigdemont'as. Separatistai tvirtina, kad prieštaringai vertinama pergalė uždraustame spalio 1 d. referendume leidžia jiems atsiskirti nuo Ispanijos.

Tuo pat metu, kai Katalonijos regioninė visuomeninė televizija TV3 rodė šią kalbą, Ispanijos televizija „La Sexta“ tiesiogiai transliavo, kaip C. Puigdemont'as pietauja viename bare Žironos miesto centre ir retkarčiais buvo sutrikdomas gyventojų, prašančių nusifotografuoti asmenukėms.

Skelbdamas savo kreipimąsi C. Puigdemont'as kalbėjo iš tribūnos su oficialia Katalonijos regioninės vyriausybės emblema. Už jo stovėjo Katalonijos ir Europos Sąjungos vėliavos, bet nebuvo Ispanijos nacionalinės vėliavos.

Kalbos kopijoje, kurią gavo naujienų agentūra AFP, jis pasirašė kaip „Katalonijos vyriausybės prezidentas“, tai reiškia, kad jis save tebelaiko oficialiu pusiau autonominio regiono vadovu.

Tačiau respublikos prezidentu jis nepasirašė.

Slaptoje žinutėje C. Puigdemont'as taip pat prašė katalonų ginti respubliką, kurią paskelbė regiono parlamentas.

„Mums reikia ir toliau ginti sceną, į kurią įžengėme su nepailstamu pilietinės atsakomybės jausmu ir taikiu įsipareigojimu“, - rašė jis ir pridūrė: „Demokratinėje visuomenėje prezidentus gali rinkti ar atleisti tik prezidentai“.

Tačiau Ispanijos premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) vyriausybė šeštadienį oficialiai perėmė tiesioginį Katalonijos valdymą po ankstesnę dieną įvykusio vietos įstatymų leidėjų balsavimo, per kurį buvo priimta šio klestinčio rytinio regiono nepriklausomybė. Madrias paskelbė, kad Katalonijos vyriausybė ir jos vadovas atstatydinami, parlamentas paleidžiamas, o gruodžio 21-ąją bus surengti nauji rinkimai.

Ispanija perima „nepriklausomos“ Katalonijos valdymą

Ispanija šeštadienį Katalonijoje įvedė tiesioginį valdymą ir pakeitė jos vadovus bei aukščiausio rango pareigūnus, siekdama numalšinti nepriklausomybės siekius.

Šie žingsniai šalį pastūmėjo į nepažįstamus vandenis ir sukėlė susirūpinimą Europoje.

Kad išreikštų paramą Ispanijos vientisumui, Madride susirinko tūkstančiai žmonių, o vyriausybė oficialiu raštu nušalino regiono lyderį Carlesą Puigdemont'ą (Karlesą Pudžemoną) ir jo pavaduotoją Oriolį Junquerasą (Uriolį Žunkerasą).

Šiuo raštu Katalonijos administratore paskelbta vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria (Soraja Saens de Santamarija).

Tai pirmasis kartas nuo represinio diktatoriaus Francisco Franco (Francisko Franko) valdymo 1939–1975 m., kai centrinė vyriausybė suvaržė šio regiono autonomiją.

Madridas taip pat atleido regiono policijos (Mossos d'Esquadra) vadą Josepą Lluisą Trapero (Žosepą Ljuisą Traperą), kuris buvo laikomas Katalonijos separatistų lyderių sąjungininku. Jo įgaliojimai buvo parduoti Ispanijos vidaus reikalų ministrui Juanuio Ignacio Zoido (Chuanui Ignasijui Soidui).

Manoma, kad šis žingsnis dar labiau padidins įtampą per didžiausią politinę Ispanijoje per keletą pastarųjų dešimtmečių.

Praėjus dienai po to, kai Katalonijos parlamentarai nubalsavo atsiskirti nuo Ispanijos, prie regioninės vyriausybės būstinės greta viena kitos tebeplevėsavo regiono ir nacionalinės vėliavos.

Po ištisą naktį vykusios šventės su fejerverkais Barselonos gatvės buvo pustuštės, o aplink nacionalinės policijos regioninį štabą buvo sustiprinta apsauga.

Madrido centrinėje Kolumbo aikštėje (Plaza de Colon) susirinko apie 3 tūkst. žmonių; daugelis mojuoja Ispanijos vėliavomis, o per garsiakalbius aidi populiari daina „Y Viva Espana“ („Tegyvuoja Ispanija“).

Vaiką vežimėlyje stumiantis tėvas laikė plakatą su užrašu „Kartu“. Kai kurie demonstrantai laikė plakatus su užrašais, reikalaujančiais įkalinti C. Puidgemont'ą įkalinti.

„Tai, kas nutiko Katalonijoje, yra gėdinga“, – apgailestaudamas pasakojo 41-erių protestuotojas Carlosas Fernandezas (Karlosas Fernandesas), vienoje kasykloje dirbantis inžinieriumi.

Konkuruojantys susibūrimai

Siekdamas numalšinti „nepaklusnumo skatinimą“ premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) po penktadienio balsavimo Katalonijoje perėmė plačius įgaliojimus, kuriuos jam suteikė Senatas, vadovaudamasis anksčiau niekada nenaudotu Konstitucijos straipsniu, skirtu suvaldyti nepaklusnius 17 Ispanijos regionų.

Jis atleido Katalonijos vyriausybę ir parlamentą bei paskelbė gruodžio 21 dieną vyksiančius rinkimus, per kuriuos bus išrinkti nauji deputatai.

Šeštadienį M. Rajoy prie atleistųjų pridėjo ir aukščiausio rango policijos pareigūną J. L. Traperą, kurį Madridas kaltina nepaklusus teismo nurodymams blokuoti uždraustą spalio 1 d. referendumą dėl nepriklausomybės.

Tąsyk balsavimui trukdė Ispanijos nacionalinės policijos ir sukarintosios pajėgos, nevengusios naudoti smurto.

Šį savaitgalį visų akys bus nukreiptos į C. Puigdemont'ą ir jo komandą – ar jie paklusniai užleis vietą laikiniesiems atstovams iš Madrido.

S. Saenz de Santamaria šeštadienį dar turi susitikti su valstybės sekretoriais, kurie tikriausiai bus paskirti atsakingais už Katalonijos regiono ministerijas.