D. Trumpas įsiuto

JAV ekspertai sakė, kad šis raketa galėtų pasiekti Aliaską. Naujausias bandymas išprovokavo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įtūžį: Baltųjų rūmų vadovas per „Twitter“ paragino Pchenjano pagrindinę sąjungininkę Kiniją „kartą ir visiems laikams užbaigti šią nesąmonę“.

Šiaurės Korėja jau seniai siekia pasigaminti raketą, galinčią nenešti atominę kovinę galvutę ir smogti taikiniams JAV žemyninėje dalyje. D.Trumpas savo ruožtu žadėjo, kad to „niekada nebus“.

Faktas, kad Pchenjanas jau turi veikiančią tarpžemyninę raketa (ICBM) privers Vašingtoną iš naujo įvertinti šios šalies keliamą strateginę grėsmę.

„Istorinį“ raketos „Hwasong 14“ bandymą stebėjo šalies lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas), per specialią laidą paskelbė valstybinės Korėjos centrinės televizijos pranešėja, vilkinti tradicinius korėjiečių drabužius.

Ji pakilo į 2 802 km aukštį nukrito Japonijos jūroje, už 933 km nuo paleidimo taško, pridūrė pranešėja.

Šiaurės Korėja yra „stipri branduolinė valstybė“, turinti „labai galingą ICBM, galinčią smogti bet kurioje pasaulio vietoje“, sakė ji.

Vis dar abejojama, ar Šiaurės Korėja pajėgi pasigaminti pakankamai mažų branduolinių užtaisų, kad juos būtų galima sumontuoti raketos kovinėje galvutėje. Be to, Pchenjanas veikiausiai dar nėra sukūręs technologijos, leidžiančios kovinei galvutei pakartotinai įskrieti į Žemės atmosferą ir tiksliai smogti pasirinktam taikiniui.

Tačiau ši izoliuota skurdi valstybė padarė didelę pažangą kuriant raketų technologijas nuo Kim Jong Uno atėjimo į valdžią. Jaunasis lyderis prižiūrėjo tris branduolinių užtaisų bandymus ir daugybę raketų bandomųjų paleidimų.

Po naujausio raketos bandymo, bet dar prieš Pchenjanui paskelbiant apie ICBM sukūrimą, D.Trumpas per „Twitter“ klausė: „Ar šis vaikinas gyvenime neturi geresnio užsiėmimo?“

Jungtinės Tautos ne kartą skelbė sankcijas Pchenjanui dėl jo ginklavimosi programų, bet Šiaurės Korėja tvirtina, kad branduoliniai ginklai jai būtini, siekiant atgrasyti potencialią karinę invaziją.

Pasiekiama „visa Aliaska“

„Neatpažinta balistinė raketa“ buvo paleista iš vietovės netoli Panghjono Šiaurės Pjongano provincijoje ir vėliau nukrito Japonijos jūroje, sakoma Pietų Korėjos kariuomenės Jungtinio štabų vadų komiteto pranešime.

JAV kariuomenės Ramiojo vandenyno štabas patvirtino, kad bandymas buvo įvykdytas, bet teigė, kad buvo paleista vidutinio nuotolio balistinė raketa. Pasak kariškių, ji buvo sekama 37 minutes, bet Šiaurės Amerikai pavojaus nesukėlė.

Japonijos gynybos ministerija nurodė: „Nustatyta, kad raketa pasiekė daug didesnį negu 2,5 tūkst. km aukštį, skrido apie 40 minučių, įveikė 900 km i nukrito Japonijos jūroje, mūsų šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje.“

„Štai ir viskas. Tai yra ICBM“, – sakė Kalifornijos mieste Monterėjuje įsikūrusio Midlberio tarptautinių studijų instituto Rytų Azijos branduolinių ginklų neplatinimo programos direktorius Jeffrey Lewisas (Džefris Luisas).

„ICBM, galinti smogti Ankoridžui (Aliaskoje), ne San Fransiskui, bet vis dėlto“, – pridūrė jis.

Nevyriausybinės organizacijos „Susirūpinusių mokslininkų sąjunga“ (Union of Concerned Scientists) atstovas Davidas Wrightas (Deividas Raitas) tinklaraštyje „Allthingsnuclear“ rašo, kad prieinami duomenys apie šį bandymą rodo, jog naujoji raketa „standartine trajektorija galėtų toliausiai nuskrieti apytikriai 6 700 kilometrų“.

„Toks nuotolis nebūtų pakankamas pasiekti žemesnes 48 valstijas arba dideles Havajų salas, bet leistų pasiekti visą Aliaską“, – pabrėžė jis.

Didėjanti grėsmė

Raketa nukrito 200 jūrmylių (370 km) pločio Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, sakoma Tokijo gynybos ministerijos pranešime.

Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) sakė žurnalistams: „Šis paleidimas aiškia rodo, kad grėsmė padidėjo.“

JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiai surengs pasitarimą per šią savaitę Vokietijoje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą, pridūrė Sh.Abe.

„Taip pat raginu (Kinijos) prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą) ir (Rusijos) prezidentą (Vladimirą) Putiną imtis konstruktyvesnių priemonių“, – pridūrė jis.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas (Mun Džejinas), pasisakantis tiek už dialogą su Šiaurės Korėją, tiek už sankcijas, praeitą savaitgalį apsilankė Vašingtone ir susitiko su D.Trumpu. Jis taip pat pasmerkė naujausią raketos bandymą ir sakė, kad tai yra „neatsakinga provokacija“.

„Neprotinga“

Vašingtonas, įsipareigojęs užtikrinti Pietų Korėjos saugumą, laiko šioje šalyje daugiau kaip 28 tūkst. karių, turinčių ginti ją nuo komunistinės kaimynės. Anksčiau šiais metais labai padidėjo nerimas, kad Korėjos pusiasalyje gali įsiplieksti ginkluotas konfliktas, kai D.Trumpo administracija užsiminė, jog yra svarstoma galimybė imtis karinių priemonių.

Jungtinės Valstijos taip pat įtūžo dėl Šiaurės Korėjos kalinto Otto Warmbier (Oto Vormbjė) mirties. Šis amerikietis studentas Pchenjano buvo kalinamas apie pusantrų metų, o birželį grąžintas namo ištiktas komos ir galiausiai mirė.

D.Trumpas vylėsi, kad Kinija padidins spaudimą Pchenjanui, naudodamasi įtaka savo diplomatinei sąjungininkei.

Praeitą savaitę jis pareiškė, kad Pekino pastangos žlugo, bet po naujausio raketos bandymo tviteryje parašė: „Galbūt Kinija imsis sunkių veiksmų prieš Šiaurės Korėją ir kartą bei visiems laikams baigs šią nesąmonę!“

Tačiau viena buvusi demokratės Hillary Clinton (Hilari Klinton) užsienio politikos patarėja perspėjo, kad tokie D.Trumpo komentarai gali susilpninti JAV karinio potencialo įtikinamumą ir iškelti klausimų dėl Vašingtono įsipareigojimų savo sąjungininkams Seule ir Tokijuje.

Ji pridūrė: „Veltis į kovą tviteryje su branduolinių ginklų turinčiu diktatoriumi nėra protinga – tai nebėra televizijos realybės šou.“