Ukrainos pareigūnai ir Rusijos palaikomi separatistai sako, kad per praeitą sekmadienį prasidėjusius susirėmimus žuvo iš viso 35 žmonės. Tokio didelio kraujo liejimo nebuvo nuo konflikto kulminacijos 2015 metais.
Šis smurtas prasiveržė, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) stengiasi pagerinti ryšius su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Kai kurie analitikai įžvelgia ryšį tarp separatistų suaktyvėjimo Ukrainoje ir potencialiai šiltesnių santykių tarp Vašingtono ir Maskvos.
Rusija, Ukraina ir separatistai susitarė, kad iki sekmadienio vidurnakčio vietos (ir Lietuvos) laiku bus atitraukta visa sunkioji ginkluotė iš Avdijivkos – 25 tūkst. gyventojų turinčio pramonės miesto, atsidūrusio prie naujausių susirėmimų fronto linijos.
Ten esantys naujienų agentūros AFP korespondentai sakė, kad naktis ir rytas buvo gerokai ramesni negu ankstesnėmis dienomis.
Vis dėlto Ukrainos kariškiai nurodė, kad šio miesto apylinkėse žuvo dar vienas jų karys.
„Šiąnakt buvo apšaudomi Avdijivkos pakraščiai, bet nebuvo jokių didelių atakų prieš patį miestą“, – AFP sakė regiono policijos atstovė Natalija Šyman.
Išjungta elektrinė
Dauguma šio miesto gyventojų dirba didelėje kokso gamybos įmonėje, smarkiai apgadintoje bombardavimo.
Šeštadienį mieste vis dar nebuvo elektros, tik kai kur būdavo įjungiami generatoriai namams pašildyti spaudžiant šalčiui. Vandens tiekimas taip pat buvo labai ribotas.
Kokso gamykla, aprūpinanti elektra didžiąją dalį regiono, buvo daugelio ankstesnių pražūtingų separatistų atakų taikinys.
Gamyklos atstovas Dmytro Muraška sakė AFP, kad darbininkų brigados šeštadienį vėl mėgins sutaisyti sugadintas elektros linijas, nors ankstesnes jų pastangas sustabdydavo apšaudymai.
Penktadienis buvo viena kruviniausių dienų: žuvo devyni civiliai, iš jų du – pačiame mieste.
Planą atitraukti sunkiąją ginkluotę koordinuoja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
Numatoma „iki 2017 metų vasario 5 dienos atitraukti į nuolatinio laikymo vietas visus ginklus, reguliuojamus Minsko susitarimų – tokiu atstumu, koks yra apibrėžtas (šiais susitarimais) ir nuo atitinkamų linijų“.
Baimė gatvėse
Minsko susitarimai buvo pasirašyti 2015 metų vasarį. Juose išdėstyti žingsniai, kuriais turi būti siekiama užbaigti vieną kruviniausių konfliktų Europoje nuo praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje vykusių Balkanų karų.
Nuo to laiko sutartis ne kartą buvo pažeista, o per trečiadienį vykusį derybininkų susitikimą konflikto šalys buvo paragintos užtikrinti „kad būtų griežtai laikomasis visiško ir visapusio ugnies nutraukimo“.
Tačiau po trečiadienio derybų kautynės tęsėsi, buvo sunaikinta dešimtys namų, o daugelis gyventojų bijo išeiti į gatves dėl snaiperių ir apšaudymo artilerijos, minosvaidžių sviediniais bei raketomis.
Netikėtas separatistų puolimas buvo surengtas po mėnesį trukusio gana ramaus laikotarpio nuo 2014 metų besitęsiančiame kare. Dėl šio smurto proveržio konfliktas Ukrainoje vėl atsidūrė pasaulio dėmesio centre.
Šis konfliktas įsiplieskė tuojau po to, kai 2014-ųjų vasarį buvo nuverstas Rusijos palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Maskva atsakydama 2014 metų kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o vėliau esą pakurstė separatistų sukilimą kaimyninės šalies rytuose, kad išlaikytų ją savo įtakos zonoje, kai Kijevas po Maidano revoliucijos atsigręžė į Vakarus.
Vašingtono ambasadorė prie Jungtinių Tautų Nikki Haley (Niki Heili) ketvirtadienį pasmerkė Rusijos „agresyvius veiksmus“ Ukrainoje. Šis pareiškimas atrodo labai netikėtas, žinant, kad D.Trumpas palankiai vertina V.Putiną.
Ši JAV kritika Maskvai tikriausiai buvo labai priimtina Kijevui, nes Ukrainos pareigūnai nerimavo dėl D.Trumpo pastangų gerinti ryšius su Rusijos lyderiu ir bendradarbiauti su juo sprendžiant kitas pasaulį krečiančias krizes, pavyzdžiui, Sirijoje.
Rusija neigia esanti kaip nors atsakingą už karą Ukrainoje ir kaltina Jungtines Valstijas sukursčius protestus, per kuriuos Ukraina suartėjo su Vakarais.
