Deglas, kuriuo po Rusiją keliauja 2014-ųjų Sočio žiemos olimpinių žaidynių ugnis, šią šalį ir kai kuriuos jos valdininkėlius jau išgarsino ne mažiau nei pieno ir sūrių karas su Lietuva.

Kitą savaitę – šalia Lietuvos

Olimpiados organizatoriai sukurti ir pagaminti deglą iš Rusijos biudžeto išeikvojo daugiau nei 16 mln. litų.

16 tūkst. įtaisų, savo forma primenančių degtinės "Russkaja" etiketės šrifto detales, autorė – Krasnojarsko įmonė "Krasmaš", atliekanti ir sudėtingiausius kosmoso bei karo pramonės užsakymus, gaminanti ir balistines raketas.

"Jis neužges nei vandenyje ar sniego pusnyse, nei per audrą ar 40-ies laipsnių šaltyje", – tvirtino naujieji stachanoviečiai.

Deja, iki šiol deglas su Sočio olimpiados ugnimi jau buvo užpūstas daugiau nei dešimt kartų, o neseniai Kostromoje plykstelėjo taip, kad apsvilo estafetės dalyviai.

Spalio 29-ąją Krasnojarsko inžinierių šedevras turėtų keliauti pro pat Lietuvą – iš Svetogorsko į Kaliningradą.

XXII žiemos olimpiada, kurioje dalyvaus ir mūsų šalies sportininkai, vyks 2014 m. vasario 7–23 d.

Sprogo ar nesprogo?

Įvykio Kostromoje aplinkybės tokios pat prieštaringos kaip ir kai kurių asmenų, jau nešusių deglą, biografijos ar karjera.

Estafetėje dalyvavo Maskvos mafijos iždininku vadinamas ir JAV persona non grata laikomas dainininkas Josifas Kobzonas, keistą pieno ir sūrių karą su Lietuvos gamintojais inicijavęs buvęs Rusijos vartotojų teisių gynimo tarnybos "Rospotrebnadzor" vadovas Genadijus Oniščenka.

Iš pradžių Rusijos žiniasklaida pranešė, kad deglas su olimpine ugnimi Kostromoje sprogo, o jį laikiusi trylikametė mergaitė apdegė.

Netrukus estafetės organizatoriai oficialiai paneigė šią informaciją. Esą jokio sprogimo nebuvo, tik – didelis liepsnos pliūpsnis įžiebus naują deglą ir jį perduodant iš rankų į rankas, tačiau niekam gydytojų pagalbos neprireikė. Neva incidentas įvyko dėl techninių nesklandumų, kurie buvo operatyviai sutvarkyti.

"Deglas, kurį aš laikiau, degė gerai, problemų kilo kitam estafetės dalyviui", – patvirtino ir Kostromos moksleivė Ira Basovec.

Nebus žygių per pasaulį

Gerokai liūdniau baigėsi susitikimas su olimpine ugnimi 1968-ųjų vasaros žaidynių estafetės dalyviams Meksikoje.

Tąkart deglas sprogo, kai vienas bėgikas perdavė jį kitam. Nukentėjo abu vyrai – apdegė veidus, rankas.

Per 2008-ųjų Pekino olimpiados ugnies estafetę Argentinoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje deglai buvo kelis kartus specialiai užgesinti – taip pasielgta saugumo sumetimais dėl smarkių protestų prieš Kinijos politiką Tibete ir žmogaus teisių pažeidinėjimus šiame regione.

Tai paskatino Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC) atšaukti pasaulinę olimpinės ugnies estafetę, rengiamą tradiciškai prieš žaidynes. Dabar ši akcija vyksta tik tos šalies, kurioje bus olimpiada, teritorijoje.

Merui – kėdės koja

Vienas kurioziškiausių įvykių užfiksuotas 1956-aisiais Australijoje, prieš Melburno vasaros žaidynes.

Pagal išankstinį scenarijų deglas su olimpiados ugnimi turėjo būti perduotas ir Sidnėjaus miesto merui, o šis – pasakyti iškilmingą kalbą tūkstantinei miniai. Daugmaž numatytu laiku aikštėje pasirodė deglo nešėjas, lydimas policijos motociklų eskorto.

Meras paėmė deglą ir pradėjo sakyti kalbą, tačiau netrukus kažkas iš ceremonijos organizatorių atkreipė dėmesį, kad Sidnėjaus vadovas laiko ne originalų estafetės atributą, bet sumaniai sidabro spalva nudažytą medinės kėdės koją su blizgučiais apklijuotu paprastu dubenėliu, kuriame liepsnojo žibalu įmirkytos glaudės.

Tik po metų paaiškėjo, kad fokusą sumanė Sidnėjaus veterinarijos studentas ir jo bičiuliai. Jie teigė protestavę, nes idėja nešti ugnį priklauso naciams.

Latvių bus daugiau

Šią savaitę Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomasis komitetas konstatavo, kad Sočio olimpiadoje dalyvaus mažiausiai penki, o daugiausia – aštuoni sportininkai.
Teisę startuoti žaidynėse jau turi slidininkai Ingrida Ardišauskaitė ir Vytautas Strolia, biatlonininkai Diana Rasimovičiūtė ir Tomas Kaukėnas bei kalnų slidininkas Rokas Zaveckas.

Vilčių dar neprarado kelialapį į olimpiadą iškovojusi ledo šokių pora Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas: jiems liko tik vienas barjeras – I.Tobias kol kas nėra Lietuvos pilietė.

Tikimasi, kad atrankos išbandymus šiemet sėkmingai įveiks greitojo čiuožimo trumpuoju taku virtuozė Agnė Sereikaitė.

LTOK, IOC olimpinio solidarumo ir Lietuvos olimpinis fondai šiemet Lietuvos žiemos sporto šakoms iš viso skyrė 1,011 mln. litų.

Latvijai 2014-ųjų žiemos žaidynėse atstovaus vyrų ledo ritulio rinktinė, be to, 9 kelialapius jau turi biatlono, greitojo čiuožimo, slidinėjimo ir kalnų slidinėjimo atstovai. Kaimynai planuoja, kad olimpinę rinktinę dar papildys rogučių sporto ir bobslėjaus (ledrogių) meistrai.

Estafetė: olimpinė ugnis po Rusiją keliauja tradiciškai – įvairiais būdais, nepaisydama skandalų ir incidentų.