Su Maskvos CSKA Darjušas buvo nužygiavęs iki Eurolygos finalo, o su Madrido „Real“, Kauno „Žalgiriu“ ir Stambulo „Fenerbahče“ klubais buvo per žingsnį nuo finalinio ketverto kovų.

Žvelgdamas į žygius su buvusiomis komandomis, Darjušas skaičiuoja, kad finalo ketvertuose galėjo atsidurti bent tris kartus. Itin skaudžios jo patirtys buvo Stambule ir Kaune.

2010-2011 m. sezoną „Fenerbahče“ žygį Eurolygoje pradėjo laimėdami septynerias iš pirmųjų aštuonerių rungtynių, o prieš „Top 16“ etapą sustiprino gynėjų grandų iš Vilniaus „Lietuvos ryto“ išpirktu Šarūnu Jasikevičiumi.

Šiam kamuolio virtuozui atvykus į Stambulą, dar labiau išaugo ir Darjušo tikėjimas triumfuoti Eurolygoje. Tačiau galiausiai viskas liko tik iliuzija.

„Fenerbahče“ vyriausiasis treneris Nevenas Spahija tinkamai neįvertino Šaro galimybių, o tai skaudžiai atsipirko – klubas pralaimėjo paskutinius tris „Top 16“ mačus, iš kurių vieną – „Žalgiriui“, ir liko už ketvirtfinalio borto.

Pasak D. Lavrinovičius, tinkamas Š. Jasikevičiaus galimybių neišnaudojimas buvo didžiausia Spahijos klaida.

„Buvo tokia situacija, kad Šaras atvažiavo pas mus ne nuo sezono pradžios ir treneris jo neleisdavo į rotaciją, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ septynerių metų istoriją atskleidė Darjušas. – Šaras mus ištempė Turkijos čempionato finaluose, bet žaidžiant Eurolygoje, Spahija dar buvo susimąstęs, ar reikia jį daugiau leisti į rotaciją, kad jis būtų pagrindinis įžaidėjas.

Su visa pagarba Roko Leni Ukičiui, tarp jo ir Šaro nėra net panašumų mentaliteto ir lygio atžvilgiu. Aišku, su visa pagarba L. Ukičiui, kadangi jis – labai geras pažįstamas, bet jeigu Šaras būtų buvęs pagrindinis įžaidėjas, manau, kad su „Fenerbahče“ būtume žaidę ketvertuke.“

Atstovaujant „Lietuvos rytui“ Eurolygoje, Š. Jasikevičiui vidutiniškai žaidė po 19 minučių, rinko po 7,3 taško, atliko po 4,3 rezultatyvaus perdavimo ir klydo po 3,3 karto.

„Fenerbahče“ gretose kaunietis rungtyniavo po 15 minučių, per kurias fiksavo 4,8 taško, 1,5 rezultatyvaus perdavimo bei 3,2 klaidos vidurkius. Palyginimui, L. Ukičio žaidimo laiko vidurkis siekė 30 minučių.

Per šešerias „Top 16“ rungtynes jis tik abiejuose mačuose su „Žalgiriu“ rungtyniavo ilgiau nei 15 minučių: pirmajame – 16 min., o antrajame, kuomet nežaidė L. Ukičius, Šaras mačą pradėjo startiniame penkete ir aikštelėje praleido 33 min.

Antras realus šansas prasibrauti tarp keturių stipriausiųjų Darjušui buvo jo debiutiniame Eurolygos sezone atstovaujant „Žalgiriui“. Visgi iš pradžių visas kortas sumaišė dvi sunkios traumos, o vėliau – ir vienas skaudžiausių karjeros pralaimėjimų.

Po 2003-ųjų triumfo su Alytaus „Alita“ LKL bronziniame finale karjeros pakilimą išgyvenęs vidurio puolėjas vasarą sudarė sutartį su „Žalgiriu“ ir sulaukė kvietimo prisijungti prie Lietuvos nacionalinės komandos, tačiau apsivilkti auksinės rinktinės marškinėlių jam neteko – aukštaūgiui plyšo kryžminiai raiščiai.

Kšištofą išlydėjęs į Švedijoje vykusi Europos čempionatą, Darjušas liko gydytis namie. Ilgą reabilitacijos kelią praėjęs D. Lavrinovičius po Naujųjų metų vėl išbėgo į aikštelę ir vasario pradžioje vykusioje dvikovoje su Tel Avivo „Maccabi“ pirmąkart žengė ant parketo Eurolygos rungtynėse.

Bet tuo džiaugtis jam ilgai neteko – kovo pabaigoje vykusiame LKL mače su buvusia „Alitos“ komanda puolėjui antrąkart trūko kryžminiai kelio raiščiai. Centro sezonas buvo pasmerktas pabaigai.

Be jo likęs „Žalgiris“ stipriai triukšmavo Europoje ir taikėsi į vietą tarp keturių stipriausių, o Darjušui nebeliko nieko kito, kaip tik psichologiškai palaikyti savo bendražygius.

2004-ųjų balandį kauniečiams Tel Avive jau beveik įsirašius bilietą į finalinį ketvertą turėjusią garantuoti pergalę, įvykius per televizorių stebėjęs Brolis ruošė sveikinimą komandai, bet, kaip teigė pats, galiausiai vos neapsikvailino.

„Maccabi“ herojumi tapęs Derrickas Sharpas pražudė „Žalgirį“ ir žaliai-baltų svajones, o sveikinti nebebuvo su kuo – sezonas Eurolygoje baigėsi giliu nusivylimu.

„Kaip dabar atsimenu, aš tada buvau likęs namuose ir nepatikėsite… Jau buvau parašęs žinutę, gal nebuvau tik taško padėjęs. Norėjau siųsti sveikinimus komandai, bet tada jie pralaimėjo, – su tinklalapiu „BasketNews.lt“ prisiminimais dalijosi Darjušas. – Man buvo toks šokas, galvoju, gerai, kad dar neišsiunčiau, kadangi apskritai būtų buvę labai gėda.

Tuomet labai džiaugiausi, kad pergalė jau – rankose, tačiau, kaip supratau, tada buvau jaunas, dar nepatyręs, jog kova tęsiasi iki paskutinės sekundės. Tada man tai buvo pati didžiausia pamoka. Buvo žiauriai apmaudu.

Aš buvau jaunas, bet Arvydui Saboniui, Dainiui Šalengai, Pauliui Jankūnui… Šitiems vaikinams buvo dar sunkiau. Jie žaidė ir kovojo, o aš buvau traumuotas, tad galbūt lengviau tai išgyvenau.“

Per kitus du sezonus Darjušas kartu su „Žalgiriu“ liko taip ir nebeįveikęs „Top 16“ etapo. Ledus jis paskui pralaužė apsivilkęs kitų dviejų šių metų finalo ketverto dalyvių, Madrido „Real“ ir Maskvos CSKA, marškinėlius.

Su Ispanijos grandu, būdamas 30-ies, D. Lavrinovičius pirmąkart pajuto Eurolygos atkrintamųjų skonį, o po dvejų metų, ginant Rusijos giganto garbę, pirmąsyk išmėgino ir jėgas finalo ketverto turnyre.

Sėkmingai jame startavusi CSKA pusfinalyje 66:64 įveikė Atėnų „Panathinaikos“, o didžiajame finale sužaidus 28 minutes daugiau nei užtikrintai 53:34 pirmavo prieš Pirėjo „Olympiakos“.