- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Eurovizijos“ konkurso rezultatų laukimas, džiaugsmas už savo šalies atlikėjo sėkmę ir net liūdesys, išgyventas užėmus paskutines pozicijas, – visa tai, pasak Londono imperatoriškame universitete atlikto tyrimo, kelia visuomenės pasitenkinimo lygį ir žmonių laimės indeksą, rašoma CNN.
Londono imperatoriškojo koledžo daktaro Filippo Filippidžio tyrimas atskleidė, kad „Eurovizijoje“ dalyvaujančių šalių bendras laimės indeksas pakyla 13 proc. palyginus su tomis šalimis, kurios nedalyvauja konkurse.
Paaiškėjo, kad su kiekviena dešimčia pozicijų aukščiau „Eurovizijos“ lentelėje (pavyzdžiui, jei šalis yra ne 22, o 12 vietoje), laimės koeficientas išauga 4 proc.
Anksčiau buvo daryti tyrimai, kaip tarptautiniai sporto renginiai veikia juos rengiančių šalių gyventojus. Paaiškėjo, kad Pasaulio futbolo čempionatai arba kiekvienais metais JAV vykstančios amerikietiško futbolo rungtynės „Super Bowl“ gerokai padidina gyventojų norą veikti ir būti produktyviems.
Be viso to buvo atrasta, kad įvairių sporto žaidynių rengimas didžiuosiuose JAV miestuose 1971–1990 m. sumažino savižudybių skaičių, o laimėtojų komandų miestuose padidėjo darbingumas.
„Nesvarbu, ar anglas domisi futbolu, ar ne, bet jei Anglija laimi Pasaulio futbolo čempionatą, gatvėse vaikšto kiti laimingi žmonės, kalba apie tai ir šypsosi. Džiaugsmas yra užkrečiantis, tad ir skeptiškoji dalis visuomenės pasijaučia laimingesni“, – tikina F. Filippidis.
Pasirodo, kad nebūtina laimėti ar užimti aukštos vietos „Eurovizijoje“ tam, kad vidutinis visuomenės pasitenkinimo gyvenimu lygis pakiltų. Užtenka tik dalyvauti konkurse ir net užėmus apatines pozicijas, pasitenkinimas yra 13 proc. didesnis nei tų šalių, kurios iš viso nedalyvavo.
Birmingamo universiteto klinikinės psichologijos profesorius Mike`as Berris pripažino, kad šis tyrimas, nors ir neatrodo konkretaus priežastingumo, tikrai stebina. Tiesa, pridūrė jis, kad praėjus kiek laiko po renginio, visuomenės pasitenkinimas nukrenta.
Minėtas tyrimas buvo atliktas praėjusiais metais, kai prasidėjo „Eurovizijos“ konkursas. Komandą sudarė mokslininkai iš Graikijos, Italijos, Airijos, Australijos ir Jungtinės Karalystės. Iš pradžių jie tyrė, kaip didžiules auditorijas pritraukiantys vieši renginiai paveikia viešąją politiką, aplinką ir ekonomiką, tačiau nusprendė išsiaiškinti, kaip tai paveikia visuomenės gyvenimo būdą ir sveikatą.
Duomenys buvo surinkti iš Eurobarometro atliktų apklausų, kuriose 2009–2015 m. dalyvavo 160 tūkst. gyventojų iš 33 Europos šalių. Buvo klausiama apie tai, kokio lygio pasitenkinimą gyvenimu jaučia visuomenė tik po įvykusio „Eurovizijos“ konkurso finalo.
Artimiausias po „Eurovizijos“ renginys, kuris, tikėtina, pakels visos Europos laimės indeksą bent trumpam – princo Hario ir Meghan Markle vestuvės, vyksiančios gegužės 19-ą dieną. Jas tiesiogiai transliuos LRT TELEVIZIJA ir LRT.lt.
LRT.lt primena, kad „Eurovizijos“ finale I. Zasimauskaitė pasirodys ketvirta. Finalą šį šeštadienį nuo 22 val. tiesiogiai transliuos LRT TELEVIZIJA, LRT RADIJAS ir portalas LRT.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...