- Rasa Pietarienė, Šeimos santykių instituto psichologė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žmonės yra skirtingi: vieni tomis pačiomis aplinkybėmis supyksta greitai, kiti – ne. Kaip atrandame tinkamus būdus pykčiui reikšti?
Mokosi iš suaugusiųjų
Maži vaikai dar nemoka tinkamai spręsti konfliktų ir valdyti emocijų. Negavę, ko nori, jie greitai supyksta ir veikia agresyviai: rėkia, spardosi, mušasi.
Augdami vaikai mokosi toleruoti sunkumus, apribojimus ir kylančius jausmus: stebi, kaip elgiasi suaugusieji, girdi, ką šie sako, kaip reikėtų pasielgti esant vienai ar kitai situacijai, ir bando elgtis panašiai. Augdami vaikai vis labiau išmoksta save raminti.
Savęs raminimas padeda suvaldyti nemalonias emocijas ir išreikšti jas ramiai, o ne agresyviai. Jei, sulaukęs paauglystės, vaikas paklaustų savo artimųjų ar draugų, kas padeda jiems nusiraminti stipriai supykus, išgirstų pačių įvairiausių atsakymų: tai ir pabuvimas prie kompiuterio, klausymasis patinkančios muzikos, atsigėrimas šalto vandens, skaičiavimas mintyse ir daugelį kitų pavyzdžių.
Kai trūksta pripažinimo
Pyktis gali būti reiškiamas tiesiogiai ir netiesiogiai, žodžiu ir fiziniais veiksmais.
Kai kurie paaugliai gana greitai susierzina, supyksta ir išreiškia pyktį fiziniais, žodiniais veiksmais. Fiziniai veiksmai pasireiškia mušimu, sužalojimu, o žodinė agresija – balso tono pakėlimu, pravardžiavimu, keikimu. Kaip ir fizinė agresija, žodinė agresija yra matomos.
Reikšdami pyktį tiesiogiai, turime būti greta to žmogaus, ant kurio pykstame, žiūrėti tiesiai jam į akis ir ramiai, tiesiogiai pasakyti: aš pykstu.
Kartais pyktis išreiškiamas tiesiogiai tam asmeniui, kuris, mūsų nuomone, pasielgė netinkamai, o kartais – netiesiogiai: kaltinant kitus dėl savo klaidų ir bandant pridengti įsivaizduojamą ar esamą savo silpnumą. Agresyvus elgesys paauglystėje, mokykloje ar už jos ribų rodo, kad paaugliui reikia pripažinimo iš kitų, ypač bendraamžių. Būtent troškimas tapti populiariam, lyderiauti, jaustis galingam atsiskleidžia nekonstruktyviu elgesiu, tokiu kaip agresyvūs veiksmai, nukreipti į kitus.
Kartais šeimose yra vertinami agresyvūs emocijų reiškimo ar tikslo siekimo būdai. Tuomet agresija gali tapti tuo vieninteliu būdu bendraujant su kitais. Išmokusieji agresyviai reikšti emocijas šeimoje dažnai ir tapę suaugusiaisiais naudoja agresiją palaikydami tarpusavio santykius. Pakeisti šį būdą konstruktyvesniu (kompromisų ieškojimas, bendradarbiavimas) galima mokantis elgtis kitaip.
Be agresijos
Jei vaikas auga šeimoje, kur negalima atvirai rodyti pykčio, tai dažniausiai jis jaus baimę susiklosčius situacijoms, kur galėtų kilti pyktis.
Bandymai reikšti pyktį sukelia baimę, kad tėvai atstums, nubaus. Tuomet pyktis yra paslepiamas, paneigiamas, sakoma "aš nepykstu". Tačiau emocija niekur nedingsta ir pyktis pratrūksta užmiršimais atlikti įsipareigojimus, nutylėjimais ir pan.
Tiesioginis ir sąžiningas pykčio išreiškimas daro mus pažeidžiamesnius, tačiau jis reikalingas, jei norime turėti lygiavertiškus, pagarbius santykius. Kaip tiesiogiai ir tinkamai reikšti pyktį?
Reikšdami pyktį tiesiogiai, turime būti greta to žmogaus, ant kurio pykstame, žiūrėti tiesiai jam į akis ir ramiai, tiesiogiai pasakyti: aš pykstu. Taip pat svarbu paaiškinti, kodėl pykstame ir duoti pasiūlymą ateities situacijoms. Aiškiai ir tiesiogiai išreikšti pyktį galima, jei jau esame šiek tiek aprimę ir pajėgiame ramiai kalbėti.
Kaip save nuraminti? Gilesnis kvėpavimas, galvojimas apie ką nors gražaus, skaičiavimas mintyse, atsitraukimas iš konflikto vietos ir sugrįžimas jau nurimus gali būti raminančiais būdais.
Raminimosi būdų pasirinkimas ir jų naudojimas yra efektyvus, jei nusprendžiame, kad nesielgsime agresyviai. Daugeliu atveju agresyvus arba neagresyvus pykčio reiškimas yra asmens pasirinkimas. Kaip reikšti pyktį, galima išmokti ir vaikystėje, ir paauglystėje, ir suaugus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...