- Edvardas Kubilius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvienas naujas žingsnis mąstančiam ir jaučiančiam žmogui kelia nerimą, tačiau jo atsikratyti nereikia, LRT RADIJUI sako psichologė psichoterapeutė Agnė Matulaitė. Anot jos, nerimas yra naudingas, nes priverčia į viską žiūrėti atidžiau, bet jį kontroliuoti galima bendraujant su kitais.
– Savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ rašėte, kad šis laikotarpis jums primena perėjimą iš vienos stichijos į kitą, kai visa žmogaus sistema turi persiorganizuoti. Ar iš tiesų mūsų gyvenime įvyksta lūžis? Gal tai vyksta tik mūsų galvose?
– Galima ilgai ginčytis, kas iš tiesų yra, o kas tik mūsų galvose. Man atrodo, kad nuolat egzistuoja abi realybės – tiek esanti mūsų galvose, tiek išorinė. Jos netgi dera kartu. Kalbant apie pokyčius ir vaikus, tai rudenį vaikai suguža į patalpas, į griežtesnę, aiškesnę struktūrą, kur turi mokytis. Nors manau, kad mokymasis vyksta ir vasaros metu, tik kitoks.
– Kodėl kai kurie žmonės šiomis dienomis labiau nerimauja ir patiria daugiau streso?
– Kiekvienas naujas žingsnis mąstančiam ir jaučiančiam žmogui kelia šiokį tokį stresą ir nerimą. To nerimo nereikia stengtis atsikratyti. Jis naudingas ir reikalingas, mus sutelkia ir tuomet į viską galime žiūrėti atidžiau. Tas nerimas – geras ir natūralus priedėlis.
Kiekvienas naujas žingsnis mąstančiam ir jaučiančiam žmogui kelia šiokį tokį stresą ir nerimą.
– Tačiau net vaikai patiria stresą. Kur čia problema?
– Kiekvienam ji skirtinga, nėra visuotinės problemos. Gal mokykla priverčia galvoti, kur mano atsakomybės ribos. Tėvai taip pat ima galvoti, kur jų atsakomybės ribos, o ką reikėtų palikti vaikui.
– Kaip vyti mintis apie rugsėjį, kai jau liepos viduryje prekybos centrų lentynos lūžta nuo mokyklinių prekių?
– Bet tas pats vyksta ir prieš Kalėdas, ir prieš Velykas. Tai tarsi mūsų prognozuojama stichinė nelaimė. Tačiau nors verslas daro vienaip, mes turėtume galvoti kitaip. Aš siūlau nepamesti galvos. Natūralu, kad širdelė prieš didelius įvykius plaka stipriau, galva svaigsta. Tačiau reikia susikaupti, gal paklausyti ramios muzikos ir pan.
Kalbant apie rugsėjį ir grįžimą į mokyklą, gal ne visus daiktus turėsite iš karto, bet gyvename laikais, kai parduotuvės ne taip toli nuo mūsų. Trintuką galima nusipirkti ne pirmą, bet ir trečią dieną, tai ne problema.
– Pačiam žmogui reikia stabtelėti ir pamąstyti, ką jis daro?
– Taip, ir pabūti su savimi, su šeima. Suprasti, kad yra stresas, bet galima pasikalbėti su kitais. Taip pat reikia suprasti, kad šiuo momentu nerimo dozė yra normali.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja36
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...
-
Ramus ir kokybiškas kūdikių miegas – misija įmanoma
Apie tai, kaip užtikrinti kuo geresnį miegą kūdikiui, o kartu – ir poilsio valandėlę tėvams, kalbama daug, tačiau naujagimius auginančios jaunos šeimos dažnai teiraujasi patarimų, sako ugdymo ekspertė Ieva Jagminienė. Jos teigimu, kie...
-
Tvarumo įpročiai formuojami vaikystėje
Didžioji dalis mūsų įpročių įgyjami anksti, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų. Vaikams sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl edukaciją apie tvarumą iti...
-
Specialistės – apie į Lietuvą atvykusius ukrainiečius: karo traumos kamuoja bene kiekvieną34
Po 2022 m. karinės Rusijos invazijos į Ukrainą, didžioji dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių tikėjosi kuo greičiau grįžti namo, tačiau dėl tebesitęsiančio pavojaus savo šalyje to padaryti visgi negali. Svečioje šalyje ukrainie...
-
Nemokamos psichologinės gerovės paslaugos: nuo ko pradėti ir kur kreiptis?3
Nemokamas psichologinės gerovės paslaugas gyventojams norima labiau tikslinti. Šias paslaugas norima labiau orientuoti į depresiją po gimdymo patiriančias mamas. Tačiau psichinės sveikatos ekspertai pastebi, kad daugėja ir kitokių psichologini...
-
Pagalbos linijos norintiems mesti rūkyti veiklos mėnuo: 28 proc. jau numatė konkrečią metimo dieną3
Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija skaičiuoja per pirmąjį veiklos mėnesį sulaukusi 365 asmenų skambučių. Konsultacijų metu 97 asmenys jau pasirinko konkrečią dieną, kada mes rūkyti. ...
-
Psichologas apie priklausomybę nuo lošimų: dažniausiai lošia vieniši, menkesnės savivertės vyrai6
Mokslininkų teigimu, į lošimus įsitraukia apie 3 proc. visuomenės. Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų. Manoma, kad nuo priklausomybės lošimams mūsų šalyje kenčia apie 2,5 proc. gyventojų. Tai tiek žmonių, kiek gyve...
-
Gyvenimiškų patarimų – pas būrėjus: girdi tą, ką nori girdėti?4
Kur dirbti, kiek uždirbti, kur pinigus išleisti arba ką sodinti šį pavasarį? Tai klausimai, kuriais lietuviai konsultuojasi su būrėjais, astrologais, kirpėjais ar sporto treneriais. ...
-
Skaitymo ir rašymo sunkumų turinčius vaikus svarbu palaikyti1
Kiekvienoje Lietuvos mokykloje rastume įvairių sunkumų ir ugdymosi sunkumų turinčių vaikų, ypač įtraukiojo ugdymo kontekste. Statistika rodo, kad skaitymo sunkumų patiria nuo 5 iki 10 proc. šalies moksleivių, su rašymo sunkumais susidu...