- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Grįžimas į darbą po atostogų gali būti daug streso keliantis procesas. Dažnam grįžti nesinori visai. Tačiau kodėl?
Apie tai LNK reportaže papasakojo individualiosios psichologijos konsultantas Virginijus Varkalis.
– Sakote, nereikia iš viso grįžti į darbą? Nenori ir negrįžti! Taip?
– Čia juokas, bet klausimas yra: kodėl nesinori grįžti? Šį klausimą turėtų kiekvienas sau užduoti. Tai gali būti įdomus klausimas.
– Bet atversi tą Pandoros skrynią, o ten – ai ai ai. Tai gal geriau ir neatidarinėti tos Pandoros skrynios?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tada neikite atostogauti (juokiasi). Yra tikrai žmonių, kurie vengia atostogų, nes atostogos jiems kelia stresą. Taip irgi būna. Mes skirtingi ir skirtingai norime pailsėti. Pavyzdžiui, žmona nori prie jūros, aš noriu į kaimą. Tai gali būti barnių ir įtampos priežastis. Kiekvienas sau turėtų atsakyti, kaip man patinka pailsėti, kas man padeda atgauti jėgas po darbų.
– Kas nutinka žmogui pailsėjus, kad jis nebenori dirbti? Kaip įsikvėpti, supratus, kad visgi reikės?
– Mes pakeičiame rutiną. Darbinę rutiną mes pakeičiame į kitokią veiklą. Priklauso nuo to, kiek laiko ilsėjomės. Jei turėjome dvi savaites ir paskutinę dieną mes dar keliavome, tai tikrai bus sunku. Adaptacijai reikia nuo kelių dienų iki kelių savaičių, taip pastebi specialistai. Yra ta nuomonė, kad vieniems užtenka vienos kelių dienų persijungti, pailsėti, o kitiems reikia net trijų savaičių, kad galėtų išeiti iš darbo rutinos, pereiti į poilsį, tada vėl po truputį grįžti į darbo rutiną mintimis, planais. Daug kas nenori grįžti, nes laukia kolegos išleidimas į atostogas – jam vis dar liks keletas gražių vasaros dienų, o man reikės už jį dirbti. Gal jis to nenori. Priklauso ir nuo darbo aplinkos, kaip priima tuos, kurie išėjo pailsėti, kokia yra darbinė kultūra.
Yra tikrai žmonių, kurie vengia atostogų, nes atostogos jiems kelia stresą.
– Ar yra receptas, kad tas perėjimas būtų lengvesnis? Kokius klausimus turėtume sau užduoti?
– Jeigu nenorime grįžti į darbą, tai tikrai užduokime sau klausimą, kodėl nenorime, kas manęs ten laukia – kolegos, santykiai ar vis tik darbų krūvis? Pagalba galėtų būti požiūris iš vadovų, kad mes pirmą antrą dieną leistume žmogui turėti daugiau pertraukėlių, kad jis galėtų įsivažiuoti. Nes žmogus dar yra pilnas emocijų, minčių apie tai, kas buvo, kai buvo ne darbo aplinkoje. Kitas būdas – prieš darbą susistyguoti planus, kas laukia, kokie darbai laukia, pasiplanuoti dienotvarkę. Vieniems padeda pulti prie paties sunkiausio darbo ir jį nugalėjus gali atsirasti požiūris, kad aš vėl save vertinu kaip darbuotoją, susigrąžinama savivertė. Pagalba gali būti ir prisiminti, galbūt pavartyti nuotraukas, pasižiūrėti, kur aš buvau, pasipasakoti, pabūti su teigiamomis emocijomis. Dar viena pagalba gali būti jau ateinančių atostogų planavimas. Postūmį duoda mintis, kad dabar padirbėsiu, o vėliau manęs vėl laukia prizas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...