- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Universiteto studentų tyrimas atskleidė, kad nemalonios patirtys socialiniuose tinkluose paauglių psichikos sveikatai daro didesnę žalą, nei gali nustelbti potencialūs teigiamų patirčių privalumai, rašoma portale reuters.com.
Tyrėjai nustatė, kad studentų negatyvių patirčių augimas 10 proc. yra susijęs su 20 proc. padidėjusia galimybė susirgti depresija. Tačiau teigiamos patirtys socialiniuose tinkluose yra menkai susijusios su sumažėjusiais depresijos simptomais. Kiekvienas teigiamų pojūčių 10 proc. augimas yra susijęs vos su 4 proc. nuosmukiu depresyvių simptomų. Skirtumas toks mažas, kad tai galėjo būti tik atsitiktinumas.
„Tai neprieštarauja tam, kaip mes matome dalykus realiame pasaulyje. Negatyvių dalykų mūsų pasaulyje daugiau nei pozityvių“, – teigia tyrimo vadovas Brianas A. Primackas, Medijų tyrimų centro Pitsburgo universitete direktorius.
Kaip pranešama žurnale „Depresija ir nerimas“, B. A. Primackas ir jo kolegos apklausė 1179 18–30 metų studentų. Tyrimas vyko Vakarų Virdžinijos universitete 2016 m. rugpjūtį. Jie paprašė studentų įvertinti procentais, kokių patirčių – teigiamų ar neigiamų, socialiniuose tinkluose buvo daugiau. Taip pat įvertino studentų su depresija susijusius simptomus. Tyrimo dalyvių buvo klausta, kaip dažnai per pastarąsias septynias dienas jie jautėsi beviltiški, beverčiai, bejėgiai ar prislėgti.
62 proc. dalyvių buvo moterys. Dauguma – baltaodės. Apie pusė jų buvo mažiausiai 20 metų vienišos merginos.
Tai ne pirmas kartas, kai mokslininkai pabandė įvertinti socialinės žiniasklaidos poveikį. Praėjusį mėnesį internete buvo paskelbtas „Pew“ tyrimų centro atliktas tyrimas. Anot jo, paaugliai buvo skirtingų nuomonių dėl socialinės žiniasklaidos poveikio jų bendraamžiams. 31 proc. paauglių teigė, kad socialinės žiniasklaidos poveikis daugiausia yra teigiamas. 24 proc. jį apibūdino jį kaip neigiamą. Likusieji 45 proc. susilaikė teigdami, kad socialiniai tinklai nedaro nei neigiamo, nei teigiamo poveikio.
Paaugliai, kurie pažymėjo neigiamą socialinių tinklų įtaką, kentėjo dėl patyčių bei gandų.
Tyrimo bendraautoris Aaronas Smithas „Reuters Health“ teigė, kad paaugliai, kurie pažymėjo neigiamą socialinių tinklų įtaką, kentėjo dėl patyčių bei gandų.
Kalbant apie B. A. Primacko tyrimo ribotumus, reikėtų pabrėžti, kad tyrimo imtis nėra reprezentatyvi. Todėl tyrimo rezultatai negali būti taikomi įvairesnei populiacijai. Be to, autoriai pripažįsta, kad dalyviai gali netinkamai įvertinti savo depresijos lygį. Be kita ko, mokslininkai neturėjo pakankamai informacijos, kad atskirtų priežastis bei pasekmes.
Michaelas Schoenbaumas, Nacionalinio psichikos sveikatos instituto vyresnysis patarėjas psichikos sveikatos klausimais, „Reuters“ teigė, kad naujas tyrimas labai erzina.
„Yra daugybė svarbių klausimų, susijusių su socialinių tinklų vaidmeniu mūsų psichologiniam gyvenimui. Visų pirma, kaip socialiniai tinklai veikia psichologiškai jautresnius žmonėms, kurie yra pažeidžiamesni... Aš nemanau, kad šis tyrimas atsakys į visus šiuos klausimus“, – teigia M. Schoenbaumas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai21
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...
-
Skambina pavojaus varpais dėl vaikų: kalba apie savižudybes, save žaloja37
Daugėja nerimo, streso, įvairių baimių, pokalbių apie savižudybes. Apie vaikų ir paauglių psichinę sveikatą kalbėjo vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. ...