- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net viena tabletė nuo skausmo gali iššaukti alergiją. Kaip pastebi specialistai, apie medikamentinę alergiją kol kas mažai kalbama, tačiau ji vis labiau dažnėja tarp gausiai įvairius medikamentus vartojančių lietuvių.
Nepriklauso nuo dozės
Šiuo metu lyderio poziciją užima kvėpavimo takų alergijos: astma, alerginės slogos. Bet jas sparčiai vejasi medikamentinė alergija.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizaciją, medikamentinė alergija – tai nepriklausantis nuo dozės, nenumatytas, kenksmingas ir nelauktas atsakas į patvirtintą žmonėms vaisto vartojimą. Tokias reakcijas gali sukelti bet kuris vaistas.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Alerginių ir imuninių ligų diagnostikos ir gydymo dienos stacionaro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Agnė Ramonaitė paaiškino, kad sergančiųjų šia alergija daugėja dėl padidėjusių rizikos veiksnių.
Medikamentinę alergiją gali išprovokuoti gausus įvairių vaistų vartojimas, dažnas to paties vaisto vartojimas. Sergančiųjų gretas didina ir žmonių polinkis užsiimti savigyda.
Nepageidaujama reakcija į vaistus gali kilti dėl vaisto perdozavimo, sąveikos su kitais vartojamais vaistais, lydinčios virusinės infekcijos. Panašius simptomus gali sukelti tiesiog vaisto šalutiniai poveikiai.
Medikamentinės alergijos simptomai gali pasireikšti greitai: per pirmas šešias valandas nuo išgertų vaistų dozės arba atsirasti po kelių dienų ar savaitės, vartojant tą patį vaistą.
Greito tipo alergiją išduoda dilgėlinė, tinimas, rinitas, bronchospazmai. Kartais vaistai gali iššaukti ir anafilaksinį šoką, kuris, nesuteikus skubios pagalbos, gali baigtis ir mirtimi. Lėto tipo reakcijoms būdingiausi simptomai yra įvairūs odos bėrimai.
Rizikuoja kiekvienas
Tikroji medikamentinė alergija susijusi tik su imuninėmis organizmo reakcijomis. A.Ramonaitė paaiškino, kad pirmą kartą pavartojus vaistą imuninė sistema įjautrinama, tačiau klinikiniai požymiai dažniausiai nepasireiškia. Tačiau niekas negali pasakyti, kada jie išlįs į paviršių.
„Negalima prognozuoti kada ir nuo kokios dozės žmogus gali tapti alergiškas. Alergiją gali sukelti bet kuris vaistas. Tačiau medikamentinė alergija kartais supainiojama su vaistų sukeliamais šalutiniais poveikiai, kurie yra ganėtinai panašūs“, - aiškino pašnekovė.
Būtent dėl šios priežasties reikėtų kreiptis į gydytoją alergologą, kuris turėtų nustatyti tikslią negalavimus sukėlusią priežastį. Jis sprendžia, ar pacientui tikrai būtina atlikti provokacinius alerginius mėginius. Pastaruosius galima daryti tik specializuotame centre, su gydytojo priežiūra.
Tarp lyderių - antibiotikai
Medikamentinę alergiją dažniausiai sukelia betalaktiminiai antibiotikai (penicilinai, amoksicilino junginiai su klavulano rūgštimi), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (aspirinas, ibuprofenas).
A.Ramonaitė priminė, kad alergiški lateksui pacientai prieš kiekvieną intervenciją turi perspėti medicinos personalą, kad šie nenaudotų lateksinių pirštinių. Priešingu atveju, intervencijos metu pacientui gali kilti anafilaksinis šokas.
Nustatyta, kad apie 10 - 20 proc. ligoninėje besigydančių pacientų gali kilti nepageidaujama alerginė reakcija, tarp ambulatorinių pacientų tokia tikimybė – 25 proc.
Didesnę tikimybę susirgti medikamentine alergija turi vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai daug ir ilgai vartojantys įvairių vaistų. Į rizikos grupę patenka kitiems veiksniams alergiški žmonės ar sergantieji alergija nuo vaikystės, giminėje turintys alergiškų artimųjų.
„Kiekvienas turėtume būti atsargesnis ir vaistus vartoti tik tada, kai reikia. Nė vienas nesame nuo to apsaugotas, - įspėja gydytoja alergologė. – Taip, net nuo galvos skausmo išgerta įprastų vaistų tabletė padidina riziką susirgti alergija“.
A.Ramonaitės manymu, naujoji sugriežtinta tvarka dėl receptinių vaistų taip pat yra tam tikra prevencinė priemonė prieš medikamentinę alergiją.
Dėl įtariamos medikamentinės alergijos reikia kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą, kuris sprendžia dėl tolimesnio ištyrimo eigos ir diagnozės patikslinimo. Galimas ištyrimas tik specializuotame centre su gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo priežiūra.
Tyrimai rizikingi
Siekiant išsiaiškinti, ar žmogus nėra alergiškas vaistams, labai svarbu įsidėmėti, kada pasireiškė pirmieji požymiai. Pasak gydytojos, jei vartojant vaistus buvo padaryta kelių dienų pertrauka, greičiausiai nepageidaujamos reakcijos kilo dėl kitų priežasčių.
Tiriami atvejai, kai pacientas jau vartojo paskirtus medikamentus (antibiotikus, vaistus nuo skausmo), per operaciją ar kitos kurios intervencijos metu ar po jos atsirado alergijos simptomai. Pasitaiko, kai pacientai pageidauja išsitirti dėl galimos alerginės reakcijos dar nepradėję vartoti paskirtų vaistų. Tačiau tokiais atvejais provokaciniai mėginiai neatliekami.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NVSC: šiemet Lietuvoje jau registruoti 22 tymų atvejai2
Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas12
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai8
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...