- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Net viena tabletė nuo skausmo gali iššaukti alergiją. Kaip pastebi specialistai, apie medikamentinę alergiją kol kas mažai kalbama, tačiau ji vis labiau dažnėja tarp gausiai įvairius medikamentus vartojančių lietuvių.
Nepriklauso nuo dozės
Šiuo metu lyderio poziciją užima kvėpavimo takų alergijos: astma, alerginės slogos. Bet jas sparčiai vejasi medikamentinė alergija.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizaciją, medikamentinė alergija – tai nepriklausantis nuo dozės, nenumatytas, kenksmingas ir nelauktas atsakas į patvirtintą žmonėms vaisto vartojimą. Tokias reakcijas gali sukelti bet kuris vaistas.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Alerginių ir imuninių ligų diagnostikos ir gydymo dienos stacionaro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Agnė Ramonaitė paaiškino, kad sergančiųjų šia alergija daugėja dėl padidėjusių rizikos veiksnių.
Medikamentinę alergiją gali išprovokuoti gausus įvairių vaistų vartojimas, dažnas to paties vaisto vartojimas. Sergančiųjų gretas didina ir žmonių polinkis užsiimti savigyda.
Nepageidaujama reakcija į vaistus gali kilti dėl vaisto perdozavimo, sąveikos su kitais vartojamais vaistais, lydinčios virusinės infekcijos. Panašius simptomus gali sukelti tiesiog vaisto šalutiniai poveikiai.
Medikamentinės alergijos simptomai gali pasireikšti greitai: per pirmas šešias valandas nuo išgertų vaistų dozės arba atsirasti po kelių dienų ar savaitės, vartojant tą patį vaistą.
Greito tipo alergiją išduoda dilgėlinė, tinimas, rinitas, bronchospazmai. Kartais vaistai gali iššaukti ir anafilaksinį šoką, kuris, nesuteikus skubios pagalbos, gali baigtis ir mirtimi. Lėto tipo reakcijoms būdingiausi simptomai yra įvairūs odos bėrimai.
Rizikuoja kiekvienas
Tikroji medikamentinė alergija susijusi tik su imuninėmis organizmo reakcijomis. A.Ramonaitė paaiškino, kad pirmą kartą pavartojus vaistą imuninė sistema įjautrinama, tačiau klinikiniai požymiai dažniausiai nepasireiškia. Tačiau niekas negali pasakyti, kada jie išlįs į paviršių.
„Negalima prognozuoti kada ir nuo kokios dozės žmogus gali tapti alergiškas. Alergiją gali sukelti bet kuris vaistas. Tačiau medikamentinė alergija kartais supainiojama su vaistų sukeliamais šalutiniais poveikiai, kurie yra ganėtinai panašūs“, - aiškino pašnekovė.
Būtent dėl šios priežasties reikėtų kreiptis į gydytoją alergologą, kuris turėtų nustatyti tikslią negalavimus sukėlusią priežastį. Jis sprendžia, ar pacientui tikrai būtina atlikti provokacinius alerginius mėginius. Pastaruosius galima daryti tik specializuotame centre, su gydytojo priežiūra.
Tarp lyderių - antibiotikai
Medikamentinę alergiją dažniausiai sukelia betalaktiminiai antibiotikai (penicilinai, amoksicilino junginiai su klavulano rūgštimi), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (aspirinas, ibuprofenas).
A.Ramonaitė priminė, kad alergiški lateksui pacientai prieš kiekvieną intervenciją turi perspėti medicinos personalą, kad šie nenaudotų lateksinių pirštinių. Priešingu atveju, intervencijos metu pacientui gali kilti anafilaksinis šokas.
Nustatyta, kad apie 10 - 20 proc. ligoninėje besigydančių pacientų gali kilti nepageidaujama alerginė reakcija, tarp ambulatorinių pacientų tokia tikimybė – 25 proc.
Didesnę tikimybę susirgti medikamentine alergija turi vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai daug ir ilgai vartojantys įvairių vaistų. Į rizikos grupę patenka kitiems veiksniams alergiški žmonės ar sergantieji alergija nuo vaikystės, giminėje turintys alergiškų artimųjų.
„Kiekvienas turėtume būti atsargesnis ir vaistus vartoti tik tada, kai reikia. Nė vienas nesame nuo to apsaugotas, - įspėja gydytoja alergologė. – Taip, net nuo galvos skausmo išgerta įprastų vaistų tabletė padidina riziką susirgti alergija“.
A.Ramonaitės manymu, naujoji sugriežtinta tvarka dėl receptinių vaistų taip pat yra tam tikra prevencinė priemonė prieš medikamentinę alergiją.
Dėl įtariamos medikamentinės alergijos reikia kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą, kuris sprendžia dėl tolimesnio ištyrimo eigos ir diagnozės patikslinimo. Galimas ištyrimas tik specializuotame centre su gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo priežiūra.
Tyrimai rizikingi
Siekiant išsiaiškinti, ar žmogus nėra alergiškas vaistams, labai svarbu įsidėmėti, kada pasireiškė pirmieji požymiai. Pasak gydytojos, jei vartojant vaistus buvo padaryta kelių dienų pertrauka, greičiausiai nepageidaujamos reakcijos kilo dėl kitų priežasčių.
Tiriami atvejai, kai pacientas jau vartojo paskirtus medikamentus (antibiotikus, vaistus nuo skausmo), per operaciją ar kitos kurios intervencijos metu ar po jos atsirado alergijos simptomai. Pasitaiko, kai pacientai pageidauja išsitirti dėl galimos alerginės reakcijos dar nepradėję vartoti paskirtų vaistų. Tačiau tokiais atvejais provokaciniai mėginiai neatliekami.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės1
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba6
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet7
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...