- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau kaip 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad dėl koronaviruso pandemijos ir įvesto karantino jų emocinė sveikata pablogėjo, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Liepos 10–18 dienomis atlikto tyrimo metu 42,5 proc. respondentų nurodė, kad jų emocinė sveikata pablogėjo, o 54,6 proc. sakė nepajutę jokio poveikio. 2,6 proc. apklaustų žmonių teigė, kad jų emocinė sveikata pagerėjo.
Moterys (45 proc.) dažniau nei vyrai (39,5 proc.) tyrimo metu patvirtino, kad jų emocinė sveikata pablogėjo. Vertinant pagal amžiaus grupes, mažiausią neigiamą įtaką pajuto jaunimas iki 29 metų amžiaus (27,4 proc).
Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesorius Dainius Pūras sako, jog apklausos rezultatai rodo žmonių „normalią reakciją į nenormalią situaciją“.
„Lietuvos gyventojai adekvačiai reaguoja į situaciją, būtų keista, jeigu emocinė sveikata nebūtų daug kam pablogėję, ištikus stresui dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų, realių grėsmių, karantino“, – BNS sakė D. Pūras.
Pasak psichiatro, daugiau kaip pusės gyventojų teiginį, kad jų emocinė sveikata nepasikeitė, galima interpretuoti dvejopai: ir kaip greitą prisitaikymą prie situacijos, ir kaip situacijos neigimą.
„Didelės gyventojų dalies reakcija yra adekvati – netoli pusės konstatuoja, kad jų emocinė būklė pablogėjo, virš pusės sako, kad nepasikeitė. Jei žmogui atrodo, kad niekas nepasikeitė, tai galima dvejopai interpretuoti, viena vertus, kad yra geri įveikos mechanizmai, greit prisitaikė, arba kad tie žmonės ignoruoja savo emocinę sveikatą“, – pažymėjo D. Pūras.
Natūralu, kad nežinomybė kelia žmonėms įvairių minčių ir tos mintys ne visada gali būti pozityvios.
„Šioje grupėje gali būti ir tokių žmonių, kurie neigia turintys emocinės sveikatos problemų, nes kultūriškai tai laikoma silpnumo požymiu. Vidurio ir Rytų Europoje dėl tam tikrų istorinių priežasčių žmonės nesimokė atpažinti savo jausmų, gilintis į juos, ir mūsų visuomenėje yra daug psichologinės gynybos“, – kalbėjo psichiatras.
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap sako, kad emocinės sveikatos pablogėjimas pandemijos laikotarpiu prognozuotas ir tam buvo ruošiamasi didinant konsultuojančių psichologų skaičių.
„Labai greitai pasikeitė kasdienybė, gyvenimo sąlygos, darbo, poilsio režimai, mūsų bendravimas su kitais žmonėmis ir šeimos nariais, ir tai sukėlė nemažai iššūkių. Natūralu, kad nežinomybė kelia žmonėms įvairių minčių ir tos mintys ne visada gali būti pozityvios, jos gali kelti emocinę įtampą, stresą, netgi iššaukti panikos atakas“, – BNS apklausos rezultatus komentavo V. Šap.
„Mes tam ruošėmės, yra daromi aktyvūs veiksmai, jog būtų gerinamas prieinamumas pas psichologus. Krizinės situacijos, sunkumai yra visiškai suprantami, ir psichologai yra tie specialistai, su kuriais žmogus gali kalbėtis apie savo emocijas, savijautą, tartis“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto psichologė.
Tikslūs tyrimo rezultatai:
Klausimas: „Ar koronaviruso pandemija ir karantinas darė įtakos jūsų emocinei sveikatai?“
Atsakymai: emocinė sveikata pagerėjo 2,6 proc.; emocinė sveikata pablogėjo 42,5 proc.; emocinė sveikata nepasikeitė 54,6 proc.; nežino/neatsakė 0,3 proc.
Apklaustas 1001 18 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas, interviu respondentų namuose 25 miestuose ir 39 kaimuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai3
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...