- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvieną savaitę Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikia skaičius apie susirgimus gripu ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Daugiau nei pusėje savivaldybių pasiekta epidemijos riba. Skaičiai paremti apsilankymų pas gydytojus registracija. Tačiau nemažai blogai besijaučiančių gyventojų į gydytojus nesikreipia, bando gydytis namuose. Vaistininkai sako, kad tokiu metu išauga nereceptinių vaistų pirkimas.
Kaip sau padėti, o ne pakenkti patarė vaistininkė Virgilija Bečelytė.
– Ar šiuo metu nuperkama daug nereceptinių vaistų nuo peršalimo, uždegimų?
– Toks sezonas, kad tiek receptinių, tiek nereceptinių preparatų pardavimai yra tikrai išaugę. Tai – natūralu, nes labai daug kas skundžiasi viršutinių kvėpavimo takų negalavimais.
– Kaip sau nepakenkti vartojant įvairius nereceptinius vaistus?
– Pirmoji taisyklė – skaityti anotaciją. Dažnai pastebiu, kad perkant vieną ar kitą preparatą, vieno gamintojo būna perkamos tabletės nuo peršalimo, o kito – karštas gėrimas, nors jų sudėtis – identiška. Todėl yra pavojus perdozuoti tiek paracetamolį, tiek pseudoefedrino hidrochloridą, o pastarasis gali iššaukti širdies ritmo sutrikimus. Jeigu ko nors nežinote – būtinai konsultuokitės su vaistininku. Galite ir paskambinti į vaistinę. Svarbiausia, visada skaityti anotaciją.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip dar galime sau pakenkti gydydamiesi namuose ar vartodami tas „liaudiškas“ priemones?
– Iš tikrųjų liaudiškos priemonės – populiarios, bet reikia atkreipti dėmesį: jeigu česnakas netinka, dirgina skrandį, tai jo geriau nevartoti. Tuo labiau nebandyti kišti į nosį, nes išdeginsit nosies gleivinę. Jokiu būdu neskalaukite gerklės druskos tirpalu, kurį pasigaminote namuose – vietoj naudos bus tik žala.
Kaip įveikti ligas gydantis namuose, pasakojo vaistininkė Elvyra Ramaškienė.
– Kokius simptomus jausdami ateina gyventojai?
– Dažniausiai – slogą, gerklės skausmą ir kosulį. Vienas kitas skundžiasi aukšta temperatūra.
Svarbiausia, visada skaityti anotaciją.
– Ar gydantis namuose galima vartoti pernai metais pirktus vaistus?
– Reikia pasirinkti vaistus, kurie veikia būtent tuos jaučiamus paciento simptomus. Žinoma, galima atsirinkti iš tų vaistų, kuriuos turėjote pernai. Svarbiausia, pasižiūrėti galiojimo terminą ir kokia tų vaistų sudėtis. Jeigu žmogus ir karščiuoja, ir sloguoja, ir sausai kosėja, be abejo, tinka visi tie sudėtiniai vaistai, kurie malšina tuos simptomus. Jeigu tik karščiuoja, galima naudoti tik karščiavimui mažinti skirtus preparatus. Jeigu labai stipri sloga, galima naudoti skirtus tik slogai stabdyti. Kiekvienam pagal simptomus reiktų atsirinkti medikamentus.
– Ar tokiais vaistais gali gydytis visa šeima?
– Tokie vaistai, kurie skirti gydyti arba slopinti peršalimo simptomus, tinka ne visiems, ne visų amžių grupėms. Yra vaistai, kurie tinka tik vaikams nuo dvylikos metų, arba tik suaugusiems. Dar reikia atsižvelgt į tai, jeigu žmogus vyresnis ir turi aukštą kraujospūdį. Jam irgi ne visi vaistai tinka. Čia jau reikėtų viską paskaityti informaciniame lapelyje, ten tikrai viskas surašyta.
– Kada jau kreiptis pas gydytoją? Nebedelsti ir nebandyti sau padėti namuose?
– Nereceptiniai preparatai vartojami dvi-tris dienas. Tada tie simptomai praeina arba lieka vienas kitas. Vėlgi, reikia pasižiūrėti, kas tiksliai vyksta ir ar galima toliau gydytis namuose. Jeigu staiga vėl pakilo temperatūra, simptomai nelengvėja ir nepraeina per tris dienas, tada jau kreipiamės į gydytoją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NVSC: šiemet Lietuvoje jau registruoti 22 tymų atvejai2
Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas12
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai8
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...