- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apie stresą bei diskomfortą darbe ir jį sukeliančias priežastis lietuviai vis dar vengia atvirai kalbėti. Daugelis tiesiog įsigyja nervų sistemą stiprinančių bei raminančių preparatų.
Specialistai pastebi, kad Lietuvoje darbuotojai palankiau vertina papildomą finansinį paskatinimą, negu prašo pagerinti darbo sąlygas.
Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai yra dažniausiai pasitaikantis (60 proc.) su darbu susijęs sveikatos negalavimas. Visoje Europoje nuo šių sutrikimų kenčia milijonai darbuotojų, o darbdaviai patiria milijardus eurų nuostolių. Antra pagal dažnumą sveikatos problema – stresas darbe. 48 proc. Europos darbuotojų ne tik mano, kad stresas yra įprastas jų darbo vietoje, bet ir teigia, kad jis kaltas dėl 50–60 proc. dėl sveikatos sutrikimų praleistų darbo dienų.
Bendrovės BTA paskutinių šešių mėnesių duomenys rodo, kad darbuotojai, apdrausti papildomu sveikatos draudimu, nemenką draudimo sumos dalį išleidžia vaistinėse, įsigydami medikamentų, skirtų skausmui malšinti, nerimui bei stresui mažinti.
„Įsigyjama ne tik vaistų nuo skausmo, preparatų nuo peršalimo ligų ar priemonių imunitetui stiprinti. Pirkinių krepšelyje galima rasti širdies veiklą gerinančių, nervų sistemą raminančių bei stiprinančių papildų, įvairių arbatų, širdies lašų“, – sako BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.
Higienos instituto Profesinės sveikatos centro tyrimų skyriaus vadovės Birutės Pajarskienės teigimu, kaulų ir raumenų sutrikimai bei stresas darbe aktualūs ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos darbuotojams.
„Lietuvoje situacija panaši kaip ir visoje Europoje, tačiau iškalbingai atrodo faktas, kad dalis žmonių sveikatos sutrikimų dažnai tiesiogiai nesusieja su darbo specifika, mano, kad prastą savijautą lemia kiti veiksniai. Apie darbe patiriamo streso poveikį sveikatai jau kalbama vis daugiau, žmonės regis tampa sąmoningesni, tačiau vargu ar galima sakyti, kad jie ieško pagalbos“, – sako B. Pajarskienė.
R. Grizickas teigia, kad dažniausiai tenka padengti apdraustųjų gydymo išlaidas, medicinos konsultacijas ir tyrimus dėl įvairių sveikatos sutrikimų, antroje vietoje yra dantų gydymas, o trečioje – sveikatos stiprinimo procedūros. Pasak jo, populiarios ir oftalmologo bei dermatologo konsultacijos. Žmonės ieško priemonių, kaip spręsti problemas, kurias sukelia sausas, kondicionuojamas patalpų oras, ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, akis varginantis ilgas žiūrėjimas į kompiuterio ekraną ar pertraukėlių gryname ore nebuvimas. Visa tai neišvengiamai atsiliepia odai ir akims ir greičiausiai dėl to apdraustųjų pirkinių krepšelyje gan dažnai pasitaiko odos bei akių priežiūros priemonių.
Anot B. Pajarskienės žmonės net ir identifikavę sveikatos problemų sąsajas su darbo sąlygomis palankiau vertina papildomą finansinį paskatinimą, o ne prašo darbdavio pakeisti ar pagerinti pačias darbo sąlygas. „Skamba paradoksaliai, bet pastebiu, kad žmonės, patiriantys sveikatos problemų darbe, geriau paprašo, kad jiems padidintų algą, bet neprašo, kad problemos būtų sprendžiamos, o darbo sąlygos – gerinamos“, – sako Higienos instituto Profesinės sveikatos centro tyrimų skyriaus vadovė.
Visgi papildomas sveikatos draudimas vis labiau populiarėja ir vis daugiau darbdavių rūpinasi savo personalo sveikata bei pasirenka šį draudimą kaip motyvavimo priemonę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„AstraZeneca“ atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“: kodėl?5
Britų ir švedų farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ trečiadienį pranešė, kad atšaukia COVID-19 vakciną „Vaxzevria“ – vieną iš pirmųjų, pagamintų pandemijos metu. ...
-
SAM dar metams atidėjo naujų reikalavimų visuomenės sveikatos specialistams įsigaliojimą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį pranešė dar metams atidėjusi naujų reikalavimų įsigaliojimą mokykloje dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams. ...
-
D. Nausėdienė jungiasi prie O. Zelenskos kampanijos: sieks didinti psichinės sveikatos informuotumą6
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė jungiasi prie tarptautinės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos inicijuotos kampanijos, kuria siekiama didinti visuomenės informuotumą apie psichinę sveikatą. ...
-
Plastinių operacijų mados: lūpų ar krūtinės dydį diktuoja nuomonių formuotojai?5
Plastikos chirurgams nerimą kelia socialinių medijų suformuoti grožio standartai. Lūpų ar krūtinės dydį dažnai dabar diktuoja vietinės žvaigždės – nuomonių formuotojai. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su plastinės ir rekonstrukcinės...
-
Kai kurios gydymo įstaigos savinasi pinigus: įrašai yra, bet pacientas paslaugų negauna1
Vien praėjusiais metais iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo buvo paimti 635 tūkstančiai eurų už paslaugas, kurių ligoniai iš tiesų negavo, LNK reportaže pasakojo Valstybinės ligonių kasos laikinoji direktorė Tatjana Golubajeva...
-
Nuo erkinio encefalito – nemokami skiepai9
Ne tik miškuose ir pievose, bet ir parkuose ar soduose besiveisiančios erkės gali užkrėsti pavojinga virusine liga. Nuo balandžio pradžios per 600 miesto gyventojų buvo suteikta galimybė nemokamai gauti pirmąją vakcinos dozę nuo erkinio encef...
-
Tyrimo išvados šokiruoja: vakcinos nuo COVID-19 yra susijusios su sveikatos sutrikimais171
Vakcinos, apsaugančios nuo susirgimo sunkia COVID-19 forma, užsitęsusių šios infekcijos simptomų ar mirties atvejų, turi sąsają su nedideliu neurologinių, kraujo bei širdies ligų padaugėjimu, skelbia naujienų agentūra „Blo...
-
Daugiausia pinigų išleista vaistams nuo navikų
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalo...
-
Paaiškino, kada į užsienį vykstama planinių medicinos paslaugų
Pasitaiko, kad dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteikta sveikatos priežiūros paslaugų. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šal...
-
Medikų trūkumas regionuose: kad ateityje netektų uždaryti ligoninių – gelbėjimo planas už 30 mln.4
Prognozuojama, kad beveik po dešimtmečio Lietuvoje trūks tūkstančių gydytojų. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, nieko nesiimant, situacija bus tragiška, tad meta gelbėjimosi ratą – 30 mln. eurų, kuriuos per artimiausius trejus ...