Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žiniasklaidai išplatintame pranešime sako, kad švieslentė naudinga gyventojams, nes padės suprasti, kuriose gydymo įstaigose eilės mažiausios, kur vykti konsultacijų.

„Atsiranda raktas, atrakinantis bene didžiausią šiandienos sveikatos apsaugos sistemos ydą – eiles. Iki šiol eilių statistika buvo grindžiama pačių gydymo įstaigų pateikiamais duomenimis, dabar bus matomas tikras vaizdas apie padėtį gydymo įstaigose“, – ministerijos pranešime cituojamas A. Dulkys.

Švieslentę sukūrė SAM, Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir Valstybės duomenų agentūra (VDA).

Anot ministro, švieslentė taip pat leis identifikuoti tokias problemas kaip konkrečių gydymo įstaigų paslaugų prieinamumas, gydytojų laikų atvėrimas, konkrečių specializacijų medikų trūkumas.

Švieslentė prieinama internete adresu https://osp.stat.gov.lt/pacientu-eiles.

Pasak pranešimo, SAM ir VLK, išanalizavę informaciją, taikys tikslinių paslaugų kompensavimą, nustatys prioritetą įstaigoms, kurios geba suteikti daugiau paslaugų, ir kt.

„Švieslentė taip pat leis stebėti, ar taikant tam tikras priemones eilės trumpėja“, – nurodo ministerija.

Švieslentėje informacija yra nuolat atnaujinama, kad įrankis veiktų efektyviai, prie jo turi būti prisijungusios visos gydymo įstaigos.

„Jos taip pat turėtų pateikti visus konsultacijų laikus – šiuo metu tokių yra mažesnioji dalis, tad vienas svarbiausių darbų įgalinant švieslentės veikimą yra aktyvus darbas su gydymo įstaigomis“, – rašoma SAM pranešime.

Eilių stebėseną iki šiol vykdė VLK, kartą per mėnesį surinkdama gydymo įstaigų pateikiamus duomenis apie jose esančias pacientų laukimo eiles. Tačiau duomenys, pasak ministerijos, nebuvo pakankamai objektyvūs ir tikslūs, jie atvaizduodavo tik vienos mėnesio dienos situaciją.

Šiuo metu per e. sveikatos sistemą pas gydytojus registruojasi vienas iš dešimties pacientų, o gydymo įstaigos joje registruoja dalį vizitų.

„Vertinant paskutinių trijų mėnesių duomenis, per IPR informacinę sistemą buvo registruojamasi dėl 14,4 proc. pirminių sveikatos priežiūros paslaugų ir 47,4 proc. specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis“, – rašoma pranešime.

„Dėl tokios apimties duomenų reprezentatyvumo kol kas laukimo laiko iki apsilankymų duomenis reikėtų vertinti atsargiai. Duomenų vertinimas bus atliekamas tuomet, kai bus užtikrinta pakankama imtis, nes dabartiniai duomenys atspindi tik nedidelę dalį gydymo paslaugų prieinamumo gyventojams“, – nurodo ministerija.

SAM, siekdama paskatinti gydymo įstaigas pacientus registruoti per e. sveikatos sistemą, inicijavo susitikimus su įstaigų ir savivaldybių atstovais.

Šiuo metu visa arba beveik visa apimtimi sistema pirminėje sveikatos priežiūroje naudojasi Kelmės rajono psichikos sveikatos centras, Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Panevėžio miesto odontologijos poliklinika, Kalvarijos pirminės sveikatos priežiūros centras bei Veiverių pirminės sveikatos priežiūros centras.

Specializuotoje priežiūroje – Švenčionių rajono ligoninė, Ortopedijos paslaugų klinika, Kėdainių ligoninė, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė, Pasvalio ligoninė, Klaipėdos universiteto ligoninės filialas Jūrininkų ligoninė, Vilkaviškio ligoninė, Biržų ligoninė ir kitos įstaigos.