- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rūšiuoti buitines atliekas daugumai jau įprasta, tačiau vis dar ne kiekvienas žino, jog lygiai taip pat galima rūšiuoti vaistus ir maisto papildus. Nerūšiuojamiems vaistams patekus į aplinką, kyla pavojus gamtai ir žmonių sveikatai. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kazakevičienė padrąsina – rūšiuoti vaistus paprasta, o taip pat dalijasi penkiais paprastais patarimais, kaip teisingai tai daryti.
1. Nebereikalingus ir negaliojančius vaistus – į vaistinę
Namų vaistinėlėje galima rasti ne tik vaistų, bet ir maisto papildų bei medicininių priemonių kaip tvarsčiai, pleistrai, švirkštai ar gyvsidabrio termometrai. Visgi, vaistininkė M. Kazakevičienė pabrėžia, kad iš visų jų į vaistines utilizavimui reikia atnešti tik vaistus, ant kurių pakuočių užrašyti tokie terminai kaip vaistinis preparatas, receptinis vaistas, nereceptinis vaistas. Vaistininkas šiuos vaistus užregistruos ir atiduos utilizavimui.
2. Maisto papildai ir vitaminai – su buitinėmis atliekomis
„Kartais sulaukiame vaistinėse žmonių, kurie mums utilizavimui atneša ne tik vaistus, bet ir maisto papildus bei vitaminus. Iš tiesų maisto papildus ir vitaminus, kurie žmogui nebereikalingi arba yra pasibaigusio galiojimo, kiekvienas gali rūšiuoti savarankiškai, kadangi juos pakanka išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis. Todėl jų nereikia atskirai nešti į vaistinę“, – pasakojo vaistininkė M. Kazakevičienė.
3. Kur mesti švirkštus ir gyvsidabrio termometrus?
„Kartais gyventojai kreipiasi nežinodami, ką daryti su tokiomis medicinos priemonėmis kaip švirkštai ar gyvsidabrio termometrai. Jų negalima išmesti nei į šiukšliadėžę, nei atiduoti vaistinėms. Vietoje to, reikėtų atiduoti į gyvenamosios savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę. Kad nereikėtų vežti medicininių priemonių po vieną, laikykite jas namuose, aukštoje ir niekam nepasiekiamoje vietoje ir jau surinkus didesnį kiekį, visas jas išvežkite vienu kartu“, – patarė „Eurovaistinės“ vaistininkė.
4. Nemeskite į vaistų šiukšlines ir unitazus
Iš pirmo žvilgsnio nekaltas vaistinių preparatų išmetimas į buitinių atliekų šiukšliadėžes arba jų nuleidimas į tualetą gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai ir gamtai. Anot vaistininkės M. Kazakevičienės, visi vaistiniai preparatai, kuriuos išmetame su buitinėmis atliekomis, ne tik teršia aplinką, bet ir patekę į gruntinį vandenį gali sukelti pavojų gyvūnijai ir žmonių sveikatai. Tai ypač svarbu dėl antibiotikų, nes išmetus juos į aplinką, galima paskatinti bakterijų atsparumo vystymąsi antibiotikams.
5. Kas pusę metų apžiūrėkite vaistinėlę
„Pasibaigusio galiojimo vaistų sudėtis gali chemiškai pakisti – tapti neveiksminga arba kaip tik sukelti šalutinius poveikius, todėl geriausia nusimatyti laiką, kada reguliariai atliksite vaistinėlės pertvarką. Pavyzdžiui, teisinga būtų namų vaistinėlės turinį peržvelgti kas pusę metų. Taip išvengsite pasibaigusio galiojimo vaistų, maisto papildų ar vitaminų suvartojimo“, – patarė vaistininkė M. Kazakevičienė.
Vaistų rūšiavimo atmintinė
Atneškite į vaistines rūšiavimui:
· Vaistus, ant kurių pakuotės užrašyta – vaistinis preparatas, receptinis vaistas, nereceptinis vaistas.
Rūšiuokite namie su buitinėmis atliekomis:
· Maisto papildus ir vitaminus.
· Pleistrus ir tvarsčius.
· Kosmetikos priemones.
Pristatykite į stambiagabaričių atliekų aikštelę:
· Švirkštus ir gyvsidabrio termometrus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas4
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai6
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...