Quantcast

Gausiai vartojantiems alkoholį žmonėms trūksta žinių apie galimą pagalbą

Mokslininkų atliktas alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas parodė, kad problemų dėl perteklinio alkoholio vartojimo turinčių žmonių dalis išlieka stabili. Didžiausia problema – girtaujantys asmenys, esantys rizikingiausioje grupėje, nepakankamai informuoti ir retai kreipiasi bei sulaukia pagalbos.

Turėjo įtakos karantinas

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų atliktame tyrime nagrinėjami vartojimo įpročiai, aplinka, vartotojų elgsenos pokyčiai, taip pat ir faktiniai, ne apklausų, duomenys, analizuojantys atskirų alkoholinių gėrimų kainos ir pardavimo formavimąsi.

"Jau penktus metus VU mokslininkai analizuoja alkoholio vartojimo įpročius Lietuvoje, todėl galime matyti ilgalaikius rezultatus ir tendencijas. Analizė parodė, kad alkoholį gausiai vartojančių gyventojų skaičius išlieka stabilus, o pagalbos kovojant su priklausomybėmis jie nesulaukia arba nežino, kaip ją galėtų gauti", – sako tyrimą užsakiusios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

Anot jo, verslui yra svarbu įvairiais požiūriais suprasti esamą situaciją, o moksliniai tyrimai tai puikiai atskleidžia. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad 2020 m. buvęs karantinas turėjo įtakos žmonių sprendimams ir parodė opiausias mūsų šalies problemas alkoholio vartojimo įpročių klausimais.

"Privalome kalbėti ir nepatogiomis temomis tam, kad galėtume spręsti socialines, ekonomines problemas. Mokslininkų darbas padeda gauti duomenimis pagrįstų argumentų, kuriais norime pasidalyti su visuomene", – teigia A.Romanovskis.

Daugėja girtaujančių moterų

Atliktame tyrime, siekiant informacijos tikslumo, vartojimo dažnumas buvo vertinamas užduodant klausimus apie vartojimą per pastaruosius dvylika mėnesių, o analizuojant suvartoto alkoholio kiekius, klausimai buvo formuluojami apie išgerto alkoholio kiekį per pastarąją savaitę prieš apklausą. Išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys asmenys, reguliariai vartojantieji, progomis vartojantieji alkoholį ir negėrusieji per pastaruosius dvylika mėnesių.

"Tyrimas rodo, kad girtaujančiųjų grupėje, t.y. tarp žmonių, kurie dažnai ir gausiai vartoja alkoholį (geria kasdien arba du–keturis kartus per savaitę ir virš aštuoniolikos standartinių alkoholio vienetų), išgeriamo grynojo alkoholio kiekiai mažėjo, tačiau girtaujančiųjų dalis per penkerius metus nepakito ir sudaro 5 proc. visų respondentų.

Vis dėlto 2020 m. šioje grupėje matomas aiškus vyrų ir moterų santykio pokytis: 2016–2019 m. laikotarpiu apie 90 proc. girtaujančiųjų sudarė vyrai, o 2020 m. moterų dalis šioje kategorijoje padidėjo iki 19 proc. Tikėtina, kad pandemija tam turėjo įtakos", – duomenis komentuoja VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Vita Karpuškienė.

Mokslininkė teigia, kad girtaujančiųjų grupėje dominuoja vyresnio amžiaus respondentai – daugiau nei pusė visų šios grupės apklaustųjų yra vyresni nei 50 metų žmonės. Tačiau 2020 m. girtaujančiųjų kategorijoje 15 proc. padidėjo aktyvaus darbingo (30–49 metų) amžiaus respondentų dalis ir žymiai sumažėjo jaunimo iki 30 metų dalis. Tikėtina, kad karantino metu įvesti bendravimo ribojimai ir nuotolinis mokymas, darbas, sumažino progų jaunimo susitikimams", – sako docentė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad girtaujančių ir reguliariai geriančių žmonių grupių apklaustieji iki pandemijos grynojo alkoholio suvartojo mažiau, tačiau jų dalis per penkerius metus iš esmės nesikeitė.

Nežino, kur kreiptis

Tikslinga būtų sutelkti alkoholio mažinimo politikos priemones ir resursus į kuo platesnę destigmatizuotą pagalbą girtaujantiems asmenims ir jų artimiesiems.

V.Karpuškienė pažymi, kad, siekiant mažinti alkoholio vartojimą, labai svarbi institucinė ar savanoriška medicininė ar psichologinė pagalba žmonėms, turintiems problemų dėl alkoholio vartojimo.

"Pagalba gali būti suteikiama tik tada, jei žmonės žinos, kad gali sulaukti pagalbos ir kur kreiptis, todėl tyrimo metu buvo užduodami klausimai informacijos pasiekiamumo tema. Vis dėlto skaičiai nedžiugina – turinčių pakankamai informacijos respondentų dalis per trejus metus sumažėjo nuo 34 iki 28 proc. Taip pat išskirčiau vieną, esminę, girtaujančių asmenų, kategoriją – joje per trejus metus turinčių pakankamai informacijos sumažėjo nuo 30 proc. iki 23 proc. Todėl tikslinga būtų sutelkti alkoholio mažinimo politikos priemones ir resursus į kuo platesnę destigmatizuotą pagalbą girtaujantiems asmenims ir jų artimiesiems", – situaciją komentuoja docentė.

Anot jos, pakankamos informacijos nebuvimas galimai glaudžiai susijęs su tuo, kad bandžiusių nustoti vartoti alkoholį respondentų yra vos 11 proc. ir ši dalis išlieka stabili nuo pat tyrimo pradžios prieš penkerius metus.

"Lyginant alkoholio vartojimo ribojančių priemonių palaikymo rodiklius ir realius elgesio pokyčius, galima daryti išvadą, kad, nepaisant teigiamų nuostatų dėl politikų priimtų priemonių, didelei daliai respondentų jos nėra stiprus motyvas keisti vartojimo įpročius", – teigia V.Karpuškienė.

Nelegalaus alkoholio mastai

Tyrimas parodė aiškią tendenciją nelegalaus alkoholio klausimu – girtaujančių asmenų grupėje 2019 m. 15 proc. respondentų teigė, kad nelegalaus alkoholio yra perkama daugiau, o toje pačioje grupėje 2020 m. jau 33 proc. respondentų teigė, kad dabar nelegalaus alkoholio yra perkama daugiau. Būtent ši respondentų grupė ir yra pagrindiniai nelegalaus alkoholio vartotojai, todėl jų, nors ir subjektyviai įvertinti, nelegalaus alkoholio vartojimo mastai geriausiai atskleidžia pokyčius šioje kategorijoje.

"Šiuos apklausos būdu gautus duomenis patvirtina ir muitinės kriminalinės tarnybos veiklos rezultatai. Šios tarnybos pareigūnai šių metų kovo mėnesį pranešė, kad, lyginant 2019 ir 2020 m. įvežamo nelegalaus alkoholio mastus, praėjusiais metais jie išaugo šešeriopai – 2019 m. buvo sulaikyta 2,5 t, o 2020 m. – jau 14,5 t nelegalaus alkoholio. Tai milžiniškas skaičius per vienus metus ir didelis nuostolis Lietuvos verslui bei valstybės biudžetui", – sako VU mokslininkas Algirdas Bartkus.

Tyrimas parodė ir dar vieną tendenciją – akcizo didinimą visuomenė ir toliau vertina neigiamai.

"33 proc. respondentų akcizų didinimą alkoholiniams gėrimams vertina neigiamai. Teigiamai šią priemonę vertinančių asmenų visais apklausos metais buvo mažiau nei vertinančių neigiamai. Viena iš priežasčių – kad alkoholiniai gėrimai Lietuvoje yra labiausiai apmokestinami regione. Pavyzdžiui, akcizai vynui Lietuvoje yra daugiau nei keturis kartus didesni, lyginant su Lenkijoje esančiais akcizais, ir 1,5 karto didesni nei Latvijoje. Lyginant su Lenkija, akcizai spiritiniams gėrimams ir alui Lietuvoje taip pat yra 1,5 karto didesni.

Kita priežastis – visuomenė linkusi palankiau vertinti ne finansines priemones ir mažiau palankiai finansinius bei laiko nuostolius atnešančias priemones, tokias kaip akcizai ar pardavimo laiko ribojimas", – teigia A.Bartkus.

"Lyginant pardavimus, tenkančius vienam teisę alkoholinius gėrimus vartoti turinčiam asmeniui, iki alkoholio ribojimo priemonių įvedimo ir po jų stebimas ne itin didelis ramaus ir putojančio vyno pardavimų prieaugis, lengvo ramaus vyno rinkos patrigubėjimas, lengvo putojančio vyno rinkos susitraukimas per pusę, toliau besitęsiantis alkoholinio alaus rinkos smukimas ir spiritinių gėrimų pardavimų stabilumas.

Aukštesni akcizai, kuriais buvo siekiama sumažinti alkoholio pardavimus, nulėmė nebent tik lengvo putojančio vyno rinkos traukimąsi. Pagrindiniu veiksniu, lemiančiu nedidelį suminį alkoholio pardavimų sumažėjimą, reikėtų laikyti tiktai amžiaus ribojimą, tad, suteikus galimybę vartoti alkoholinius gėrimus nuo 20 metų, alkoholinių gėrimų pardavimai proporcingai susitraukia. Visų kitų amžiaus kategorijų asmenų vartojimas išlieka toks pat, vis didesnes pirmenybes suteikiant vynui ir šiek tiek mažesnes – alkoholiniam alui", – teigia VU mokslininkas.

Šio tyrimo metu jis analizavo vyno, alaus ir spiritinių gėrimų pardavimų ir kainų priklausomybes.

"Atskirų alkoholinių prekių segmentų analizė atskleidžia, kad priimtos priemonės neturėjo didelio poveikio vienam asmeniui tenkantiems pardavimams. Pagrindinė priežastis yra konkurencija tarp gamintojų ir importuotojų bei vartotojų pirmenybių pasikeitimas, kuris vyksta po akcizų pakėlimo, kai aukštesnės kainos gaminiai yra keičiami žemesnės kainos produktais, – sako A.Bartkus. – Žvelgiant į tyrimo išvadas apie pardavimų ir kainų formavimąsi ir vertinant alkoholinių gėrimų apmokestinimo politikos Lietuvoje perspektyvas, galima sakyti, kad dėl rinkose egzistuojančios konkurencijos, vartotojų pirmenybių pasikeitimų, brangesnius gėrimus keičiant pigesniais, šios rinkos yra linkusios atsigauti net ir po nemenkų sukrėtimų, todėl alkoholinių gėrimų apmokestinimas akcizais duos nuolatinių ir ilgalaikių pajamų į šalies biudžetą."

Mokslininko teigimu, nepaisant to, vis dėlto kyla klausimas: jei yra galimybė nuolat didinti akcizus, ar išties taip ir reikia daryti? "Stebėdami didėjantį alkoholio atsivežimą iš užsienio, taip pat įvežamo nelegalaus alkoholio kiekį matome, kad Lietuvai būtina susikurti objektyviais kriterijais, bendraeuropine akcizų politikos praktika paremtas akcizų politikos taisykles", – teigia A.Bartkus.


Šiame straipsnyje: alkoholisalkoholio vartojimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

idomu

idomu portretas
jei nustotų gerti žmonės,kuom užsiimtų ”mokslininkai”?kai kas daro biznį nugirdydami žmones,kai kas- ”gydydami”

Petras

Petras portretas
Problema tikrai didžiulė, tik, kad ji labai sunkiai sprendžiama.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių