Išgąsdina aukšta temperatūra

Pastaruoju metu prie Klaipėdos vaikų ligoninės Priėmimo skyriaus greitosios pagalbos automobiliai suka vienas po kito. Vienus sukarščiavusius pacientus atveža greitoji, kitus – tėvai savo automobiliais, dalis kreipiasi šeimos gydytojo siuntimu. Tiesa, pastarųjų nėra daug.

Tėvus dažniausiai išgąsdina vaikui sukilusi ar kelias dienas nekrentanti aukšta temperatūra, dėl skysčių trūkumo atsiradęs vangumas, irzlumas ar skausmingas kosulys.

Šiuo metu Vaikų ligoninėje dauguma gydomų ligonių yra sergantys gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei jų komplikacijomis. Kai kurie jų į ligoninę grįžta pakartotinai. Pasitaikė atvejų, kai Išleistas iš ligoninės vaikas gydymo įstaigos koridoriuje pasigavo naują virusą, laukdamas eilėje pas šeimos gydytoją.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotoja gydymui Diana Vaitkevičiūtė patvirtino, kad pastarosiomis savaitėmis padaugėjo pacientų, kuriems diagnozuotas gripas ir kuriuos teko paguldyti į stacionarą.

Dvigubai daugiau nei anksčiau besikreipiančiųjų sulaukiama ir Priėmimo skyriuje. Ne visi jie guldomi į ligoninę. Kai kurie, suteikus pagalbą, išleidžiami gydytis namo.

Guldomi tik ūmus ligoniai

Šiuo metu planiniai ligoniai dėl vietos trūkumo į ligoninę neguldomi, o skyriai reorganizuoti tam, kad būtų padidintas lovų skaičius sergantiesiems peršalimo ligomis.

„ Jaučiasi, kad gripo epidemija Klaipėdoje paskelbta neatsitiktinai. Vietų turime, bet todėl, kad nebeguldome planinių ligonių, o sveikstančius, kurie gali gydytis namuose, išleidžiame“, - paaiškino D.Vaitkevičiūtė.

Pastebima, kad serga įvairaus amžiaus vaikai: nuo kūdikių iki tuoj sulauksiančių pilnametystės paauglių. Serga ir šeimomis.

Kaip pastebi pavaduotoja, daugumai pacientų nustatomos kvėpavimo takų komplikacijos: bronchitai, sinusitai, kai kuriems - plaučių uždegimai. Yra ir tokių, kurie ligoninėje guli dėl gripo su žarnyno pažeidimu: jie vemia, viduriuoja.

Gripas pavojingesnis

Kelis vaikus prireikė paguldyti į Intensyvios priežiūros-reanimacijos skyrių, tačiau jų būklė nebuvo kritinė. Jiems tiesiog reikėjo intensyvesnės medikų priežiūros.

„Nepastebėjome, kad šiemet būtų daugiau komplikacijų nei ankstesniais metais. Šiuo metu gydomi keli vaikai, persirgę gripu, kuris komplikavosi raumenų uždegimais“, - pridūrė pašnekovė.

Praėjusią savaitę sunerimę klaipėdiečiai aptarinėjo nuo ūmaus bronchito mirusio paauglio atvejį. Kai kurie spėliojo, kad gal taip galėjo nutikti dėl šiemet siaučiančio klastingo viruso.

Pasak pavaduotojos, nemačius medicinos dokumentų, sunku pasakyti, kodėl užgeso septyniolikamečio gyvybė. Tačiau įprastai nuo tokios diagnozės nemirštama, tam įtakos galėjo turėti ir gretutinės ligos.

„Panikos sėti nereikia. Bet gripas yra žymiai pavojingesnis nei bronchitas“, - pridūrė gydytoja.

Prognozuojama, kad sergančiųjų skaičius kol kas tik didės. Tiesa, D.Vaitkevičiūtė viliasi, kad šią savaitę prasidėjusios mokinių atostogos šiek tiek sumažins sergamumą.

Staigmenų nepateikė

Klaipėdos universitetinė ligoninė taip pat sulaukia gerokai daugiau virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis sergančių pacientų nei įprasta. Jų skaičius kasdien auga. Prieš gripo epidemiją tokių pacientų buvo sulaukiama perpus mažiau.

Nemažai pacientų, negalėdami numušti aukštos temperatūros, išsigąsta dėl gripo ir kreipiasi tiesiai į Priėmimo skyrių. Ne visi jie guldomi į ligoninę. Daliai, atlikus reikiamus tyrimus ir paskyrus vaistus, siūloma gydytis namuose.

Į Infekcinių ligų skyrių guldomi tie, kuriems nustatomas komplikuotas gripas. Didžioji dalis besikreipusiųjų gydosi namuose.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė Jolanta Česienė pastebėjo, kad kol kas šiųmečio gripo eiga gana įprasta: staigi pradžia, aukšta temperatūra, kaulų ir galvos skausmai, kosulys.

Šiemet keli pacientai buvo paguldyti į Intensyvios priežiūros-reanimacijos skyrių, tačiau labiau dėl dehidratacijos (skysčių netekimo) nei dėl kvėpavimo nepakankamumo.

Labiau puola suaugusius

Mažuosius pacientus kol kas labiau puola žarnyno virusinės infekcinės ligos, tad Infekciniame vaikų skyriuje guli vos keli vaikai, kuriems diagnozuotas gripas. O štai suaugusiųjų Infekciniame skyriuje tokių esama apie pusę.

Pasak J.Česienės, šiemet virusinėmis peršalimo ligomis serga labai skirtingo amžiaus vaikai: nuo metukų iki paauglių. Pastebima, kad į ligoninę dažniau patenka nuo savo tėvų užsikrėtę vaikai. Tačiau šie metai nėra kuo nors išskirtiniai – kasmet pasitaiko atvejų, kai įsisiautėję virusai į lovą paguldo visą šeimą.

Infekcinių ligų departamento vadovė mano, kad gripo epidemijos pikas dar nepasiektas. Kada jis bus, kol kas sunku pasakyti.

„Gripas – tai oro lašeliniu būdu plintanti liga, kuri aktyviausiai reiškiasi kolektyvuose. Epidemijos paskelbimas nesumažina sergančiųjų skaičiaus, tačiau įspėja apie būtinas profilaktikos priemones, dėl masinių renginių. Tad verta pagalvoti, ar būtina eiti į visus renginius, jeigu galima šito išvengti“, - dėmesį atkreipė gydytoja.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas:

Visuomenė neįvertina gripo rizikos, nes mano, kad tai lengva liga. Sudėtingo sezono metu Lietuvoje gripu suserga net apie 50 tūkst. žmonių, per 20 jų miršta, registruojama per tris milijonus apsilankymų pas šeimos gydytoją, kasmet stacionarinių paslaugų kaštai vien dėl gripo viršija 20 mln. EUR, o kur dar gydymosi namuose kaštai, gripo sukeltos komplikacijos ir netiesioginės išlaidos dėl nedarbingumo?

Nepaisant grėsmingos statistikos, vis dar diskutuojama ar/ kam reikia skiepytis nuo gripo, nes visuomenė neįvertina gripo rizikos ir mano, kad tai paprasta ir lengva liga. Taip, gripo virusas nuolat kinta, todėl gripas yra nenuspėjamas. Tačiau net ir mažiausia apsauga nuo šios sunkios infekcinės ligos yra geriau nei jokios.

Visi nuo gripo komplikacijų Lietuvoje mirę asmenys buvo arba nevakcinuoti, arba liko nežinomas jų vakcinacijos statusas, nors jie priklausė rizikos grupei ir turėjo galimybę pasiskiepyti nemokamai.

Gripo infekcija gali sukelti daug nepageidaujamų pasekmių, ypatingai senyvo amžiaus žmonėms, kurių dauguma serga lėtinėmis ligomis. Gripo virusas gali išprovokuoti trombembolines ligas ir jų komplikacijas, tokias kaip miokardo infarktas arba insultas, taip pat gali sukelti lėtinių gretutinių ligų paūmėjimą. Visa tai didina brangiai visuomenei kainuojančios hospitalizacijos apimtis ir mirties atvejų padidėjimą. Net du trečdaliai senyvo amžiaus žmonių hospitalizacijų gripo sezono metu įvyksta ne dėl pačios gripo infekcijos, o dėl gretutinių lėtinių ligų paūmėjimo, kurį sukėlė gripo virusas.

Jau seniai įrodyta, kad vakcinacija nuo gripo sumažina hospitalizacijos ir mirties riziką.

Vasario pradžioje sirgo gripu ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis

Klaipėdos mieste: 614, iš jų 253 vaikai 2439, iš jų 1546 vaikai

Klaipėdos rajone: 213, iš jų 154 vaikai 752, iš jų 538 vaikai

Kretingos rajone: 207, iš jų 88 vaikai 989, iš jų 659 vaikai

Klaipėdos apskrityje: 1250, iš jų 569 vaikai 4879, iš jų 3179 vaikai