- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Koronavirusui ir toliau krečiant pasaulį, Lietuvos valdžia nusprendė, kad nuo šiandien, sausio 10-osios, didelis antikūnų kiekis – ne rodiklis. Norint gauti galimybių pasą, reikia pasiskiepyti trečiąja doze arba virusu jau būti persirgusiam.
Toks sprendimas kelia pasipiktinimą net ir pasiskiepijusiems, o kur dar kalbos apie papildomas vakcinos dozes ir griežtą karantiną visiems. Šį pirmadienį, 19.30 val., rodoma TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kels klausimą – ar pandemija tikrai valdoma teisingai?
Apie Vyriausybės sprendimus valdant koronavirusą diskutuos Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys ir biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinskas.
Lietuva imasi griežtesnių priemonių suvaldyti koronaviruso pandemiją – nebepripažįsta nuo koronaviruso saugančių antikūnų ir pagal jų kiekį nebeišduos galimybių paso. Tačiau iki šiol buvo kitaip – ekspertai tikino, kad antikūnų kiekis yra svarbus ir skiepų dozes skatindavo susileisti dažniau, jei organizme jų kiekis sumažėdavo. Nenuostabu, kad dabar daugeliui kyla klausimas – kodėl antikūnai nebetinka dabar, norint gauti galimybių pasą?
L. Slušnys laidoje tikins, kad norint turėti aiškų atsakymą, kiek antikūnų reikia turėti, būtinas standartizuotas tyrimas, o toks standartizavimo procesas gali trukti net iki metų laiko. O štai dabar situacija abejotina – jis pats teigs žinantis net kelis atvejus, kai tas pats žmogus skirtingose laboratorijose tą pačią savaitę darėsi antikūnų tyrimus, o jose gauti atsakymai dramatiškai skyrėsi.
Pirmas karantinas pamokė, kad lietuviai – labai šauni nacija, tik truputėlį užsižaidė su COVID-19 – ligoninės prisitaikys, didžioji dalis paskiepyta, šaukiamojo amžiaus žmonės vis tiek bus pašaukti. Esmė yra tokia, kad mes patys pandemijos nebesukontroliuosime – yra taip, kaip yra. Švedija – geriausias pavyzdys. Mirtingumas didelis, visi išmirė ir dabar viskas tvarkoje.
Anot jo, netgi pats antikūnų tyrimas yra pinigų eikvojimas ir Lietuvoje tai tampa fenomenu – jokia kita Europos šalis apie antikūnus nekalba tiek, kiek mūsų tautiečiai. „Dėl to, kad nėra standarto ir užsikrečiama net ir tada, kai esama antikūnų, visi duomenys rodo, jog trečioji dozė ar pilna vakcinacijos schema išvengti galimų mirčių ar sudėtingų susirgimų padeda labiau, negu tiesiog antikūnų turėjimas. Toks sprendimas priimamas pagal mokslininkų ir ekspertų išvadas – antikūnų skaičių naikiname ir einame į vakcinaciją“, – laidoje sakys jis.
Tuo tarpu A. Darinskas tikins, kad antikūnų kiekis svarbus, bet dar svarbiau yra tai, kokie tai antikūnai. „Imunologijos aš neišdėstysiu, bet yra vienintelė problema – antikūnai gali būti specifiniai ir nespecifiniai. Vakcina gali sukelti specifinius antikūnus to tipo virusui, bet, pavyzdžiui, omikron atveju tų specifinių antikūnų nebus“, – sakys jis.
Taip pat jis pabrėš skirtumą tarp tų, kurie persirgo, ir tų, kurie tiesiog pasiskiepijo: „Kai persergi, pas tave susiformuoja poli antigeniškumas. Tai reiškia, kad jei virusas turi penkias galvas, persirgus prieš tavo visas penkias galvas yra antikūnų. O kai pasiskiepiji, tu turi antikūnų tik prieš vieną galvą.“
Vis dėlto A. Darinskas taip pat palaikys mintį, jog reikėtų nustoti matuoti antikūnų kiekį organizme. „Pirmas karantinas pamokė, kad lietuviai – labai šauni nacija, tik truputėlį užsižaidė su COVID-19 – ligoninės prisitaikys, didžioji dalis paskiepyta, šaukiamojo amžiaus žmonės vis tiek bus pašaukti. Esmė yra tokia, kad mes patys pandemijos nebesukontroliuosime – yra taip, kaip yra. Švedija – geriausias pavyzdys. Mirtingumas didelis, visi išmirė ir dabar viskas tvarkoje“, – pabrėždamas natūralios atrankos svarbą sakys jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NVSC: šiemet Lietuvoje jau registruoti 22 tymų atvejai
Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas11
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai7
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...