- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per metus Lietuvoje išpilta beveik 60 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių. Gyventojai klausia, kokie nuostoliai ir kiek tai kainavo Lietuvai?
„Šiaip tai daug. Gaila, bet jei tokie faktai. Tikrai gaila, – sako LNK kalbinta tautietė. – Gal tikisi, kad aktyviau žmonės skiepysis.“
„Galbūt galiojimo laikas pasibaigė ar dar kažkas“, – trumpai tarstelėjo ir sutiktas vyras.
Vien per pernai gruodį išpilta 6,9 tūkst. dozių – keliais šimtais daugiau nei lapkritį. Iki šiol didžiausias utilizuotų vakcinų kiekis buvo liepą, tuomet išpilta 21,4 tūkst. dozių.
Gyventojai ir pasipiktinę, ir klausia – kas už tai yra atsakingas.
„Neatsakingai išpilami pinigai. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų mažiau užpirkti“, – sakė dar viena pašnekovė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kita moteris teigė, kad tokie išpilami vakcinų kiekiai yra daugoki, o tai juk kainuoja pinigus.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai kol kas nepasako, kad nupirktų vakcinų – per daug.
„Kaip ir kiekviena valstybė, taip ir mes, pasiskaičiuojame, koks poreikis turėtų būti, kadangi jos yra gaminamos ir mes kaip šalis pateikiame poreikį ateinantiems metams“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Ką apie tokį išpiltą vakcinų kiekį kalba teisininkai? „Ką čia galėčiau pasakyti? Tai yra neefektyvus viešųjų finansų naudojimas“, – teigė Vilniaus universiteto (VU) teisės fakulteto docentas Vaidotas Vaičaitis.
Visgi SAM sako, kad, vertinant pasaulinę praktiką, tai, kas išpilama Lietuvoje, yra nedideli kiekiai – kiek daugiau nei vienas procentas nuo visų panaudotų vakcinų.
Ministerija prideda, kad Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, masiniam gyventojų skiepijimui vidutiniškai utilizuojama iki 15 proc. vakcinų dozių.
„Kiekvieną mėnesį mes turime kreipimusi iš kitų šalių, kurios neturi galimybės arba galbūt pritrūksta turimų vakcinų, tai mes tikrai dovanojame, nėra taip, kad utilizuojama, kad pasibaigia galiojimo laikas“, – teigė A. Bilotienė Motiejūnienė.
Iš viso Lietuva kitoms šalims padovanojo kiek daugiau nei 1,6 mln. vakcinos dozių, dalis jų buvo donuota pagal dvišalius susitarimus.
„Gal čia ir yra tokia mintis, kad kitos šalys negali, neturi lėšų nusipirkti tų dozių, tai tada kitos šalys, turtingesnės, turi nupirkti jų daugiau ir tada padovanoti jų daugiau kitoms, tarkim, Afrikos, Azijos. Gal čia tokia strategija gamintojų, kad išplatinti savo produktą“, – svarstė VU teisės fakulteto docentas.
Paklausus, kiek Lietuvai kainavo išpiltos vakcinos, SAM oficialiai atsako, jog vakcinų kainos nėra viešinamos. Nes taip numato su gamintojais sudarytų sutarčių sąlygos.
Kaip skelbia LNK, Vilniuje uždarius „Litexpo“ vakcinavimo centrą, žmonės nukreipiami revakcinuotis į Karoliniškių polikliniką, o čia pirma diena be incidentų neapsiėjo.
„Mus informavo sistemos administratoriai, kad buvo telekomunikacijos sutrikimas ir tikrai ne visi gavo. Dėl to daug kas kreipėsi ir laiškais, ir skambino, klausė, ką jiems daryti“, – sakė Karoliniškių poliklinikos slaugos administratorė Vaida Danielė.
Žmonės prie „Litexpo“ vis tiek važiavo, o tada skambino, blaškėsi. Tokių atvejų buvo bent kelios dešimtys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...