- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laukia stebuklingos piliulės arba neigia ligą – tokius sergančiųjų išsėtine skleroze kraštutinumus pastebi visuomenės sveikatos specialistė, atlikusi tyrimą apie šios ligos paliestų žmonių gyvenimo kokybę. Tyrime dalyvavo ir klaipėdiečiai.
Kas pagerintų gyvenimą
"Išsėtinė sklerozė kaip niekas kitas apriboja gyvenimą. Liga tampa didžiuliu iššūkiu", – iš savo patirties žino visuomenės sveikatos specialistė, sveikatos edukologė ir Vilniaus išsėtine skleroze sergančiųjų draugijos "Feniksai" vadovė Ana Staševičienė.
17 metų išsėtine skleroze serganti moteris praėjusiais metais ėmėsi didžiulio darbo – atliko tyrimą apie sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo kokybę. Ji taip pat siekė išsiaiškinti, kas padėtų pagerinti sergančiųjų kasdienybę.
Pripažįstama, kad išsėtinė sklerozė yra viena sunkiausių neurologinių ligų, gerokai pakoreguojančių gyvenimą. Tyrimo metu apklausti 168 žmonės, sergantys šia liga. Tarp jų buvo ir klaipėdiečių.
Dažnai išgyvena depresiją
Uostamiestyje viešėjusi ir klaipėdiečiams tyrimą pristačiusi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros magistrantė A.Staševičienė sakė, kad sergančiuosius išsėtine skleroze vienija diagnozė, tačiau kiekvieno atvejis yra skirtingas.
Tyrimo autorė akcentavo būtiną psichologo pagalbą sergantiesiems šia liga. 2018 m. duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose dauguma sergančiųjų susiduria su depresija ir nerimu. Panaši situacija ir Lietuvoje.
Per pirmuosius ligos metus žmonės, išgirdę diagnozę, išgyvena psichologinę krizę. A.Staševičienę nustebino ir nuliūdino, kad priklausantieji šiai kategorijai pacientai savo sveikatą vertina kur kas blogiau nei sėdintieji vėžimėlyje.
Nors pirmaisiais ligos metais išsėtinės sklerozės požymiai nebūna tokie ryškūs kaip tų, kurie dėl progresuojančios ligos priversti atsisėsti į neįgaliojo vėžimėlį.
Planuoja stovyklą naujokams
Ana prasitarė apie planus organizuoti stovyklas neseniai apie diagnozę sužinojusiems žmonėms. Specialistai ir turintieji didesnę ligos patirtį naujokams padėtų lengviau susitaikyti su nepagydomos ligos diagnoze.
"Pirmais metais labai nukenčia socialiniai santykiai, kol adaptuojamasi prie ligos. Naujokus skatintume susirasti nors vieną panašaus likimo žmogų, su kuriuo būtų galima pasidalinti užgriuvusia našta", – sakė visuomenės sveikatos specialistė.
Pastebima, kad kuo stipriau apribojama veikla dėl prastos emocinės būklės, tuo stipriau jaučiamas psichologinis nuovargis. Tokie žmonės dažniau išgyvena stiprų nerimą, depresines nuotaikas, blogiau sutaria su aplinkiniais.
Nervinga nuotaika atsiliepia ir fizinei savijautai: greičiau pavargstama, dažniau kamuoja įvairaus pobūdžio skausmai.
O štai geri santykiai su aplinkiniais, šeimos nariais didina optimizmą, mažina nerimą ir net prisideda prie geresnės finansinės padėties.
Padeda fizinis aktyvumas
Tyrimas parodė, kad 5–10 ligos metais psichologinių krizių patiriama mažiau, tačiau pasireiškia įvairių funkcinių sutrikimų, daugiau kyla socialinių problemų.
Progresuojant ligai ir didėjant jos stažui, keičiasi ir problemų pobūdis. Sergantiesiems prireikia ne tik sveikatos priežiūros, bet ir techninių pagalbos priemonių, slaugos ir panašiai.
Tyrimo metu padaryta išvada, kad didesnis fizinis aktyvumas sergantiesiems išsėtine skleroze didina seksualinį pasitenkinimą, stiprina socialinius ryšius su aplinkiniais, mažina psichologinį nuovargį ir nerimą, gerina pažintines funkcijas.
Mažas fizinis aktyvumas blogina sugebėjimą valdyti emocijas, didina šlapinimosi, tuštinimosi ir regėjimo sutrikimus. Kaip pavyzdį tyrimo vadovė paminėjo Kėgelio pratimus, padedančius palengvinti šlapinimosi sutrikimus.
Linksta į kraštutinumus
A.Staševičienė pastebėjo, kad dauguma sergančiųjų net nežino savo ligos eigos ir mažai išmano apie pačią ligą.
Ją nustebino, kad net 15 proc. apklaustųjų savo būklę apibūdino kaip recidyvuojančią bei progresuojančią, nors pasaulio statistika rodo, kad tokia ligos forma būdinga vos 5 proc. sergančiųjų.
Visuomenės sveikatos specialistę nustebino ir kraštutinumai, į kuriuos linksta sergantieji: vieni neigia ligą ir net nesikreipia į gydytojus, o kiti, atvirkščiai, laukia stebuklingos piliulės, padėsiančios pasveikti.
Šiandien išsėtinė sklerozė yra nepagydoma, progresuojanti liga, tačiau nuo jos nemirštama, o mokslininkai visame pasaulyje ieško efektyvių gydymo būdų.
Išsėtinės sklerozės simptomai, eiga ir progresavimas kiekvienam pasireiškia individualiai. Nėra dviejų vienodų žmonių, sergančių vienoda šios ligos forma.
Svarbiausia – kokybė
"Svarbiausia – ne diagnozė, o kaip mes gyvename", – ne kartą pabrėžė optimizmu spinduliuojanti A.Staševičienė.
Kaip pavyzdį ji pateikė Klaipėdos apskrities sergančiųjų išsėtine skleroze draugijos pirmininkę Neringą Venckienę, kuriai liga netrukdo antrą dešimtmetį vadovauti organizacijai ir keliauti po pasaulį.
Pasak A.Staševičienės, tyrimas patvirtino, kad Lietuvoje turime visus pasaulyje naudojamus gydymo būdus, tačiau svarbiausia nepamiršti, kad net 50 procentų savijautos lemia gebėjimas suvaldyti bei pripažinti lėtinę ligą.
"Svarbiausios priemonės, galinčios padėti įveikti išsėtinės sklerozės keliamus sunkumus ir iššūkius, yra prisitaikymas prie ligos, sąmoningumas ir gydymo režimo laikymasis", – tyrimą reziumavo viešnia iš sostinės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?1
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis12
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai5
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...