Gyvybės medžio idėja

"Prieš aštuonerius metus pagimdžiau anksčiau laiko – 28-ą nėštumo savaitę. Su dukrele būdama reanimacijoje pro langą mačiau parką. Tvarkingą, tačiau dažnai tuščią. Kai dėl dukrelės gyvybės ir sveikatos jau buvo kiek ramiau, pradėjau galvoti, kaip atsidėkoti medikams, kaip ta padėka suteikti vilties tėveliams, kaip palaikyti naujagimio netekusias šeimas", – mintimis į praeitį nuolat grįžta "Padedu augti" asociacijos, vienijančios neišnešiotus naujagimius auginančias šeimas, atstovė Julija Kulik-Dulskienė.

Žiūrint į parką jai kilo idėja pasodinti Gyvybės medį, ir jau nebuvo klausimų, kur.

"Nesitikėjome, kad prieš aštuonerius metus pasodintas medis kasmet sukvies į tradicinį renginį. Tai istorinis vilties, tikėjimo ir padėkos renginys, kurio kasmet laukia vis daugiau ankstukų šeimų. Jos tokio paties likimo, ligoninėje neretai kartu praleidusios keletą mėnesių. Dėkingumas medicinos specialistams už išgelbėtą mažylių gyvybę, džiaugsmas jau paaugusiais ir dažniausiai sveikais vaikučiais yra pagrindinė renginio emocija", – pasakojo asociacijos "Padedu augti" vadovė Inga Laukytė-Budrienė.

Patarimai – aukso vertės

Šiemet mažuosius šventės dalyvius asociacija "Padedu augti" pakvietė pasižiūrėti "Tavo teatriuko" pasakojimą apie dviejų geriausių draugų Meškio ir Tigro kasdieniškus ir nekasdieniškus nuotykius, apie kelionę į svajonių šalį, apie netikėtą skrydį ir netikėtą atradimą...

O vyresni šventės dalyviai ir jų tėveliai galėjo pasidžiaugti KTU Informatikos fakulteto suteikta galimybe išbandyti virtualią realybę.

"Į virtualiosios realybės pramogas stengiamės įtraukti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Vis dėlto pastebime, kad vaikai – drąsesni, laisviau reiškia savo emocijas", – pasakojo KTU Informatikos fakulteto doktorantas Andrius Paulauskas.

Tai istorinis vilties, tikėjimo ir padėkos renginys, kurio kasmet laukia vis daugiau ankstukų šeimų.

Dar vienas šventės akcentas – asociacijos "Padedu augti" kas savaitę Kauno klinikose organizuojama "Arbatos pertraukėlė". Moterys, jau patyrusios ankstumo išbandymą, pataria toms, kurios dar paieškų kelyje. Joms labai naudinga galimybė atsitraukti nuo kasdienių neišnešioto naujagimio priežiūros ritualų ir pasikalbėti su mamomis, kurios visa tai jau išgyveno ir gali įkvėpti vilties, pasitikėjimo, optimizmo.

Šventės metu "Arbatos pertraukėlės" diskusijoje dalyvavo Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus gydytojai Ilona Aldakauskienė, Eglė Lysovienė, Kristina Stuikienė, Vaida Aleksėjūnė ir slaugytoja Julija Starik. Diskusijai vadovavo televizijos laidų vedėjas Kristupas Krivickas, kurio ankstukui sūnui Augustui – treji metai.

Diskusija "Arbatos pertraukėlėje"

– Kodėl pasirinkote būtent šią specialybę, kur vyksta nuolatinė kova už gyvybę? – buvo paklausta medikų.

– Šešeri metai studijų nuvedė ten, kur dirbame dabar. Pirmais metais rezidentūroje dalijiesi atsakomybe su gydančiu gydytoju, o pradėjęs dirbti savarankiškai priimi kiekvieną situaciją ar netektį vertini labai asmeniškai. Mūsų darbą visada lydi baimė suklysti, graužatis dėl nesėkmių ir analizė, ką galėjome padaryti kitaip.

– Ar jums svarbu, kas vyksta čia, šioje šventėje. Kaip jaučiatės, kai grįžta paaugę vaikučiai ir galite matyti savo darbo rezultatą bei žinoti, kad sugrąžinote gyvenimą daugeliui šeimų?

– Mums labai svarbu matyti vaikus ir džiaugtis, kad jie sveiki, linksmi, jų tėvai, su kuriais užmezgame tikrai artimą ryšį, kartu išgyvename visas kilusias problemas, yra laimingi. Mes visada džiaugiamės, kai mus aplanko šeimos, kad susitinkame ne tik per šventę. Nuostabu, kad ir iš mažos gestacijos, mažo svorio vaikučiai laksto sveiki ir gyvena prasmingą, normalų gyvenimą.

– Kaip susitvarkote su dideliu emociniu krūviu, kuris kasdieną jus lydi jūsų darbe?

– Vieno atsakymo čia nėra ir negali būti. Nesėkmių mūsų gyvenime yra tikrai nemažai. Oaze tampa šeima, netgi buitiniai rūpesčiai leidžia atsikvėpti ir džiaugtis tuo, ką turi, nes žinai, kokia yra gyvybės kaina. Oaze tampa ir mėgstamas laisvalaikio praleidimo būdas – kelionės, stovyklavimas ir panašiai.

– Kiekviena šeima, kurios vaikelis patenka pas jus, nori išgirsti, kad viskas bus gerai. Kokia yra iš tiesų yra statistika?

– Laikas bėga ir statistika vis sėkmingesnė. Kiekviena situacija yra skirtinga ir kiekvienam svarbiausia ji, o ne skaičiai. Jie  reikšmingi statistikai, bet ne šeimai. Jeigu pagal statistiką neišgyvena 10 proc. analogiškos būklės naujagimių ir į tą skaičių patenka tavasis, tai tau – 100 proc. Todėl mes su kiekvienu mažuoju pacientu dirbame taip, lyg tai būtų 100 proc.

– Neseniai pasaulį maloniai nustebino žinia apie mažiausią, vos 243 g svėrusį, išgyvenusį naujagimį. Kokio mažiausio svorio naujagimis išgyveno Kauno klinikose?

– Mūsų skyriuje mažiausias išgyvenęs naujagimis svėrė 426 g, ir tai yra mažoji Paulina, kuri šiandien yra čia ir bėgioja mūsų šventėje. Tačiau mūsų darbe nėra tos ribos, ties kuria turime sustoti, paisydami savaičių ar gramų skaičiaus. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir neišnešiotų naujagimių išgyvena vis daugiau. To negana: mes siekiame, kad vaikų sveikata būtų kuo geresnė. Mūsų tikslas – ne išgyvenęs bet kokia kaina, bet išgyvenęs sveikas vaikas.

– Kas jums gali palengvinti darbo naštą?

– Džiaugiamės, kad yra "Padedu augti" asocoiacija, kuri padeda tėvams. Taip sumažėja ir mūsų, medikų, krūvis, nes mes tiesiogiai susiduriame su tėvų laime ir netektimi.

– Ar yra būdų, kurie prilygsta stebuklams jūsų darbe?

– Deja, jokio stebuklingo aparato, kuris padėtų dar didesniam skaičiui vaikų išgyventi, nėra. Tačiau yra galimybių tų stebuklų siekti. Pavyzdžiui, jų suteikė Donorinis motinos pieno bankas. Jis dirba puikiai, mes kasdien džiaugiamės, kad nereikia maitinti mūsų mažųjų pacientų jokiais mišiniais. Visi naujagimiai gauna Donoriniame motinos pieno banke paruoštą pieną, jei mama jo neturi ar turi nepakankamai. Jie maitinami ne infuzijomis, ne per veną, bet tikru pienu. Tokį maistą jie daug greičiau sugeba įsisavinti. Virškinimo organų problemų mes turime vis mažiau. Labai džiaugiamės ir esame dėkingi visiems, kurie prisidėjo prie mūsų Neonatologijos klinikos Donorinio motinos pieno banko sukūrimo ir toms moterims, kurios tampa pieno donorėmis.