- "Sveikatos" inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visi esame patyrę, kad kai išsiverkiame, po asmeninės netekties ar tiesiog po įtemptos dienos, pasijuntame geriau ir į viską pažvelgiame kitaip. Tačiau kodėl verkti gerai? Ar visada ašaros pagerina savijautą?
JAV psichologai Jonathanas Rottenbergas ir Laurenas Bylsma išanalizavę 3 tūkst. žmonių verksmo "ataskaitas" nustatė, kad verkimo nauda priklauso tik nuo to, kur ir kada ašarota.
Pasak mokslininkų, daugumai išsiverkusių žmonių pagerėjo nuotaika, o kas dešimtas pasijuto blogiau. Apklausa taip pat parodė, kad "verksniai", juntantys socialinę paramą, dažniau teigdavo, kad nuotaika pasitaisė.
Iki šiol tyrimai ne visuomet gebėdavo pateikti aiškų verksmo naudos vaizdą, mat rezultatai neretai priklausydavo nuo to, kaip tai buvo tiriama. Laboratorijoje verkę savanoriai dažnai nenurodė, jog pasijuto geriau. Paprastai tokių eksperimentų dalyviai netgi pasijunta blogiau. Galbūt taip atsitinka dėl paties tyrimo keliamos įtampos, nes žmogus stebimas. Tai sukelia neigiamas emocijas (drovėjimąsi, sutrikimą), o jos neutralizuoja teigiamą verksmo poveikį.
Tačiau šie laboratoriniai tyrimai suteikė įdomios informacijos apie fizinį verksmo efektą. Ašarojant fiksuojami nusiraminimo požymiai, pavyzdžiui, sulėtėja kvėpavimas, tačiau verkiantis žmogus patiria ir nemažai nemalonios įtampos bei jaudinasi: greičiau plaka širdis, daugiau prakaituojama. Įdomu, kad fizinis nusiraminimas paprastai trunka ilgiau nei nemalonus sudirgimas. Be to, raminamasis poveikis gali pasireikšti vėliau ir užgožti įtampos reakciją, dėl to žmonės paprastai prisimena tik maloniąją verksmo pusę.
Tyrimas parodė, kad verksmo poveikis priklauso ir nuo to, kas lieja ašaras. Pavyzdžiui, nerimą ar nuotaikos sutrikimus patiriantys žmonės rečiau pajunta teigiamą verksmo efektą. Be to, tie, kurie nesupranta savo emocijų ir neteikia joms jokios reikšmės, išsiverkę dažniausiai pasijunta dar blogiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JK ataskaitoje nustatyta, kad dešimtmečius buvo slepiamas pacientų gydymas užkrėstu krauju1
Dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje trukęs skandalas, kai tūkstančiai žmonių mirė po gydymo užkrėstu krauju, buvo nuslėptas ir didžiąja dalimi tokių padarinių buvo galima išvengti, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje. ...
-
100 kilogramų atsikračiusi G. Masionytė: vasarą pradėsiu valgymo sutrikimų centre5
„Visai juokinga, kai pagalvoji, kad tau reikia numesti centnerį. Aš tik matematikos vadovėlyje uždaviniuose su gyvulių ūkiu matydavau tokius skaičius, ir tada, kai juos matai kaip savo svorį, iš vienos pusės juokinga, iš kito...
-
NVSC: gripo sezonas Lietuvoje baigėsi, beveik pusė registruotų susirgimų – vaikų
Praėjusią savaitę Lietuvoje baigėsi gripo sezonas, kuris prasidėjo pernai spalį, per šį laikotarpį beveik pusę registruotų gripo atvejų sudarė vaikų susirgimai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Algirdui net keturis kartus pašalinti vėžiniai odos dariniai2
Kauno klinikų pacientui Algirdui per kiek daugiau nei dešimt metų keturis kartus buvo pašalinti vėžiniai odos audiniai. Dažniausiai pasitaikanti odos vėžio forma – bazalinių ląstelių karcinomos. Vos prieš kelis mėnesius Ka...
-
Pasidalijo patirtimi ir aptarė problemas
Kauno rajono savivaldybėje vyko tarpinstitucinis pasitarimas dėl ambulatorinių slaugos ir paliatyvios pagalbos paslaugų namuose teikimo tvarkos. ...
-
Vyriausybė: paciento artimieji galėtų prašyti atlyginimo dėl medikų padarytos žalos1
Siekiant atliepti Konstitucinio Teismo (KT) išvadas, Vyriausybė siūlo numatyti, jog visi mirusio paciento artimieji turėtų teisę prašyti neturtinės žalos atlyginimo. ...
-
Vilties bėgimas užliejo Klaipėdą – pasirodė ir I. Šimonytė33
Sekmadienis Klaipėdoje buvo išskirtinis – centrinė miesto dalis automobiliais buvo nepasiekiama, nes čia vyksta Vilties bėgimas, skirtas solidarizuotis su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis. ...
-
Apklausa: daugiau kaip trečdalis Lietuvos vaikų savo savijautą vertina vidutiniškai1
Lietuvos vaikai savo savijautą vertina vos 6,2 balo iš 10-ies, rodo „Gelbėkit vaikus“ inicijuota jaunimo apklausa. ...
-
Ar žinote, kad 10 tūkst. žingsnių per dieną jau nebepakanka?5
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje itin dažnos. Priešais Vyriausybės langus vakar duris trumpam atvėrė Kardiologijos informacinis centras, kuriame žmonės konsultuoti apie širdies nepakankamumą. Vietoje buvo galima atlikti ir t...
-
Ministerija pakartotinai imasi Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo paieškų
Nė vienam kandidatui nesurinkus minimalaus reikalingų balų skaičiaus pirmajame konkurse, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antrą kartą bando rasti naują Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovą. ...